Rietave

Ankstų lapkričio 12-osios rytą, užsidegus gyvenamajam namui, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pagalbos šaukėsi Tverų seniūnijos Dalgų kaimo gyventojai.

Lapkričio 11-ąją vakarojo medingėniškiai. Gyventojus pabūti drauge, atsikvėpti po rudens darbų praskaidrinant tamsą linksma muzika, šokiu ir smagiu bendravimu su kaimynais pakvietė Medingėnų seniūnija. Per vakaronę pagerbti tie, kurie nuoširdžiai gražino savo sodybas, kartu puošdami ir visus Medingėnus.

Sudavė
Naktį iš lapkričio 10-osios į 11-ąją Rietave, prie kavinės „Jūra“, nepažįstamas vaikinas trenkė ranka į veidą Šilalės rajono gyventojui D. B. (gim. 1991 m.).
Lapkričio 15-ąją Laukuvos gatvėje nukentėjo rietaviškė A. K. (gim. 1994 m.). Savivaldybės gyventoja G. Š. (gim. 1995 m.) moterį mieste ne tik išvadino negražiais žodžiais, bet ir sudavė jai ranka per veidą.

Atkurtos Rietavo savivaldybės gyventojai turbūt netvėrė džiaugsmu, kai prieš dešimt metų, 2001-ųjų lapkričio 16-ąją, išvydo pirmąjį savo savivaldybės laikraštį. Įsivaizduoju, kokį malonų virpulį jautė „Rietavo žemės“ steigėjai ir kūrėjai, rankose laikydami pirmą leidinio numerį. Taip pat gerai įsivaizduoju ir Rietavo bendruomenės pasididžiavimą: nuo šiol ir jie turi SAVĄ laikraštį! Nors Plungės rajone leidžiami trys (vėliau atsirado ir ketvirtas) laikraščiai ir skelbėsi esą Plungės ir Rietavo krašto leidiniai, tačiau tai buvo ne tai. Reikėjo savo, Rietavo, laikraščio. Tad nenuostabu, kad subrendo laikas į pasaulį išleisti savo kraštui skirtą leidinį.

Šį mėnesį Rietavo savivaldybės žmonėms skirtas laikraštis „Rietavo žemė“ švęs įkūrimo dešimtmetį. Per tuos dešimt metų daug įvykių įvyko, kurie buvo aprašomi leidinio puslapiuose. O tai sako, kad ir laikraštis prisidėjo prie Rietavo krašto istorijos kūrimo. Šiandien žvelgiant į praeitį baltas pavydas ima, kad dabartiniai laikraščio darbuotojai turi puikią materialinę bazę, visas ryšio priemones, ko, deja, mes tada neturėjome. Kitaip sakant, kūrėmės tuščioje vietoje.

Laikraštis „Rietavo žemė“ nuo laikraščio „Brasta“ atsijungė 2002 metų rugsėjo mėnesį. Rugsėjo 27 dieną išėjo pirmasis, jau nepriklausomas nuo plungiškių, numeris. Pradžia buvo sunki. Pirmieji darbuotojai buvo tik pradedantieji, turėjome vieną seną kompiuterį. Tik žurnalistė Donata Vitkienė jau turėjo nemažą darbo stažą. Gerai pasikaustęs buvo ir fotografas Kęstas Jasaitis, kuris vėliau prisijungė prie mūsų. Buhalterė Kristina Raišuotienė ir maketuotoja Laura Jundulienė dar tik pradėjo savo darbines karjeras. Irenai Dirgėlienei reikėjo keisti savo tikybos mokytojos profesiją į žurnalistiką, man pačiai – iš inžinierės žemėtvarkininkės tapti redaktore, žurnaliste, vadybininke, korektore, vairuotoja ir valytoja. O „Rietavo žemė“ turėjo išeiti laiku. Tai buvo tarsi iššūkis mums visiems.

Sukaktis – lyg slenkstis į kitą etapą. Prieš peržengiant jį mintimis atsigręžiama į nueitą kelią: prisimenama pradžių pradžia, įvertinama, kas patirta, išmokta, įgyta. Dešimt metų žmogui – tik gyvenimo kelionės pradžia, laikraščiui – gana nemažas laiko tarpas, ypač šiais konkurencijos laikais, kai išsilaikyti rinkoje vien gerų norų nepakanka. „Rietavo žemei“ teko nemažai patirti: ne kartą keitėsi darbuotojai, priklausomybė – pradžioje ėjęs kaip atskiras leidinys, 2004 metais tapo „Plungės žinių“ priedu. Laimei, skaitytojai liko mums ištikimi ir kartu su redakcijos kolektyvu atkeliavo iki jubiliejinio dešimtmečio. Laikraščio sukaktis – ne tik čia dirbančių žmonių, bet ir visų skaitytojų šventė. Tegul dešimt metų „Rietavo žemei“, kaip ir žmogui, bus tik pradžių pradžia, tik pirmieji žingsniai ilgoje mūsų visų kelionėje.

Praėjusią vasarą užsimezgusi Kupiškio ir Rietavo jaunimo draugystė jau davė vaisių – pradėti vykdyti bendri tarptautiniai projektai. Atviro jaunimo centro direktorė Virginija Šlepavičiūtė ir jaunimo atstovas Reimantas Jonušas lapkričio pradžioje svečiavosi Norvegijoje, kur drauge su savo partneriais planavo projektą „DEMO version of youth democracy“.

Gerovės indekso tyrimu, kurį organizuoja Londono „Legatum“ institutas, buvo įvertinta 110 įvairių pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva. Indeksas sudaromas vertinant keletą rodiklių: šalies ekonomiką, švietimą, sveikatos apsaugą, pačių gyventojų nuomonę apie savo valstybę. Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva yra antra nuo galo. Net daugelis varganų Afrikos tautų savo gyvenimo sąlygas įvertino geriau nei lietuviai. Ar taip pat pesimistiškai nusiteikę ir Rietavo gyventojai?

Daugėdų administracinio pastato perdavimo Rietavo savivaldybei procesas niekaip nesibaigia. Po kelias valandas užtrukusių karštų diskusijų ir renovuoto objekto apžiūrų paskutinis taškas taip ir liko nepadėtas: nė vienas komisijos narys nesutiko pasirašyti statybos užbaigimo akto.