Bendruomeninės veiklos patirties sėmėsi Prancūzijoje
Liolių, Labardžių, Vatušių, Tverų ir Daugėdų kaimo bendruomenių atstovai rugsėjo mėnesį vyko į kelionę, kurios įspūdžiais tebegyvena iki šiol. Išvykos metu aplankė Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą ir Prancūziją, kur susitiko su vietos bendruomenėmis, susipažino su jų įgyvendinamais projektais. Savaitę sėmęsi įspūdžių ir patirties, bendruomenių atstovai į namus grįžo kupini puikių idėjų ir norų savo projektais prisidėti prie kaimo plėtros.
Labardžių bendruomenės pirmininkė Ona Jocienė pasakojo, kad seniai svajojo apie kelių kaimo bendruomenių projektą, kuris sujungtų kaimynus bendrai veiklai, skatintų glaudžiau bendrauti. Galimybė svajonę paversti tikrove atsirado Rietavo savivaldybės kaimo bendruomenėms įstojus į Lietuvos kaimo tinklą, kurio tikslas – sujungus kaimo procese dalyvaujančias valstybės institucijas, įstaigas ir nevyriausybines organizacijas, mokslo institucijas, verslo sektoriui atstovaujančias institucijas siekti darnios kaimo ir žemės ūkio plėtros.
Vietos veiklos grupės (VVG) paskatinti Liolių, Vatušių, Labardžių, Tverų, Daugėdų bendruomenių atstovai susirinkę bandė išsiaiškinti, kokio bendro projekto norėtų. Pirmosios idėjos buvo gana kuklios – apie kelionę į Prancūziją net neužsiminta. Kaip kalbėjo O. Jocienė, bendruomenių lyderiai apie šią galimybę pagalvojo „tik iš trečio karto“, po to, kai Rietave viešėjęs svečias iš Prancūzijos sudomino originaliais jų įgyvendinamais projektais, kaip biologinio kuro gamyba, vaikų ir jaunimo užimtumo didinimas.
Gavę prancūzų kvietimą atvykti ir pamatyti visa tai savo akimis, bendruomenių pirmininkai užsidegė noru nuvykti į Prancūziją, susipažinti su tenykščių bendruomenių vykdoma veikla, pasisemti gerosios patirties. Projekto „Prancūzijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių panašumai, skirtumai kaimo plėtros procesuose“ pasiūlymą su išdėstyta savo idėja pateikė Lietuvos kaimo tinklui. Rugsėjo mėnesį, sužinoję apie jiems skirtą projekto finansavimą, bendruomenių atstovai pradėjo ruoštis kelionei.
Rugsėjo 12 dieną autobusas su Labardžių, Vatušių, Liolių, Tverų ir Daugėdų bendruomenių (po šešis iš kiekvienos) ir VVG administracijos atstovais išvyko į kelionę. Pro langus keliautojai grožėjosi Lenkijos, Vokietijos, Olandijos pakelių vaizdais. Briuselyje, kur buvo sustota permiegoti, nepaisydami kelionės nuovargio žmonės skubėjo į senamiesčio gatves. Centrinėje miesto aikštėje Grote Markt žavėjosi šviesos ir muzikos šou, įspūdingos architektūros senoviniais pastatais, aplankė Briuselio simbolį – besišlapinančio berniuko („Maneken-Pis“) skulptūrą.
Ne mažiau nei Belgijos sostinė keliautojus sužavėjo Paryžius. Eifelio bokštas, naktinis miesto vaizdas plaukiant Senos upe, Eliziejaus laukai, garsioji Noterdamo katedra, Mulen Ružas – visa tai ilgam išliks žmonių iš Rietavo savivaldybės atmintyje.
Fereri savivaldybėje keliautojai susitiko su valdžios atstovais, kurie papasakojo apie savo bendruomenių veiklą. Turizmo informacijos centro vadovė supažindino su miesto įžymybėmis. Surengtas susitikimas su projekto „Kviečių kelias“ dalyviais, per kurį pasidalyta patirtimi ir mintimis apie projekto vykdymą, galimybes bendradarbiauti. Aplankyti objektai, kuriuose eksponuojami įvairūs dirbiniai iš šiaudų, išklausyta paskaita apie šio projekto naudą ir reikalingumą.
Prancūzijoje viešintiems Rietavo savivaldybės žmonėms buvo įdomu pamatyti, kaip biologinio kuro gamybos projektą įgyvendina vietinis ūkininkas. Biodujų gamykla šilumos ir elektros energiją išgauna iš organinių medžiagų, kurių pagal sutartis atveža įvairios įmonės. Tokia ekologinės energijos gamyba remiama valstybės, kuri superka nepanaudotą elektros energiją po 14 euro centų už kilovatvalandę (kai elektrinių energija gyventojams parduodama po 8 euro centus). Biodujų gamyklai įrengti pasinaudota ir Europos Sąjungos lėšomis. Organinės medžiagos kaitinamos tam tikroje talpykloje, kaitinant išsiskiria dujos, jos vėliau perfiltruojamos. Dujų gamybos likučiai naudojami kaip kompostas – trąšos laukams tręšti, jos yra nekenksmingos. Žemdirbys savo fermą ir namus šildo iš biologinių atliekų pagamintu kuru, apšviečia savo gamybos elektra.
Keliautojai dalyvavo jiems surengtoje vakaronėje, kurios metu papasakojo vietiniams gyventojams, kokią veiklą vykdo Rietavo savivaldybės bendruomenės, pasidalijo ateities planais ir sulaukė pasiūlymų bendradarbiauti.
Labardžių bendruomenės pirmininkei O. Jocienei didžiulį įspūdį paliko Saint-Ay miestelio šeimininkas. Meras svečius apgaubė ypatinga šiluma ir dėmesiu: pats asmeniškai aprodė miestelio įžymybes, papasakojo apie nuveiktus darbus, įgyvendintus projektus, pasidalijo ateities planais, supažindino su bendruomenės vykdomais vaikų ir jaunimo užimtumo projektais.
Saint-Ay bendruomenei priklauso 3 200 gyventojų. Pradedantieji verslą trejus metus nemoka jokių mokesčių. Bendruomenėje yra 11 namų, skirtų senyvo amžiaus žmonėms, ir 44 namai, skirti socialiai remtinoms šeimoms. Veikia vaikų dienos centras, į kurį priimami mažieji nuo gimimo iki trejų metų. Vaikai mokykloje suskirstyti pagal amžių į tris grupes: 3–5 metų, 6–12 metų ir 13–19 metų. Bendruomenei priklauso riedutininkų aikštelė, lauko teniso aikštelė, veikia moderni sporto salė, kurioje, be krepšinio ir futbolo, galima užsiimti ir dziudo imtynėmis. Atskirai įrengta treniruoklių salė.
Rietaviškiai buvo pakviesti į mero pusryčius ir pietus. Jie valgė tradiciškai paruoštų daržovių, mėsos patiekalų, ragavo pelėsinio sūrio, prancūziško vyno, išmėgino vietinės duonos, obuolių pyrago skonį.
Kupini malonių įspūdžių, naujų idėjų grįžo bendruomenių atstovai į namus. Per kelionę susidraugavę lioliškiai, labardiškiai, daugėdiškiai, tveriškiai ir vatušiškiai trokšta bendrauti ir toliau: kartu ruošti projektus, skleisti gerąją patirtį siekdami, kad gyvenimas kaimo bendruomenėse būtų vis įdomesnis ir patrauklesnis.
