„Darbą pradedu saulei patekėjus, o baigiu tik jai nusileidus“

Jadvyga užaugo Vatušiuose, darbininkų šeimoje. Tėvas dirbo Meinartų kaime kalviu, o mama tvarkėsi namuose, augino vaikus. „Nuo vaikystės turėjau polinkį prie žemės darbų. Tėvai liepdavo sodinti, ravėti daržoves, tačiau man patikdavo dirbti šiuos darbus", - prisiminė moteris. Rietavo mokykloje Jadvyga baigė septynias klases. Vėliau vidurinį išsilavinimą įgijo Klaipėdos vakarinėje mokykloje - mat reikėjo eiti į darbą, teko pačiai užsidirbti pragyvenimui. 1965 metais ištekėjo ir apsigyveno uostamiestyje.
Visą gyvenimą J. Petrauskienė išdirbo Klaipėdos baldų fabrike lauko darbininke - tvarkė aplinką. „Aš visada dirbau prie žemės. Skaičiau daug literatūros, kaip tiksliai reikia auginti daržoves, gėles, mokiausi, kad augalai augtų sveiki ir derlius būtų geras. Dabar aš jau moku viską. Daugiausia praktikos žemės ūkyje įgijau dirbdama pati. Taigi dirbi ir mokaisi, matai, kas augalui tinka, o kas ne. Manau, kad nėra tokios knygos, kuri suteiktų man naujų žinių", - tvirtino Jadvyga.
Mirus tėvams, Jadvygai atiteko dirbama žemė Vatušių kaime. Kai moteris išėjo į pensiją, sumanė pradėti ūkininkauti. Šiuo metu šešiasdešimt ketverių metų ūkininkė turi 2,72 ha žemės. Visas plotas išnaudotas ir užsėtas įvairiomis daržovėmis, gėlėmis. Daugiausia moteris augina petražoles, krapus, svogūnus, burokėlius, šparagines pupeles, bulves, moliūgus, žirnius, morkas, agurkus, porus, česnakus, salotas, ridikėlius, braškes, avietes ir gėles. Visą derlių parduoda Klaipėdos senajame turguje. „Man sekasi, turiu nuolatinių pirkėjų. Galiu klientams pasiūlyti nemažą daržovių pasirinkimą. Šiemet labai gerai perka krapus, svogūnų laiškus, morkas, šiek tiek prasčiau agurkus. Aš prekiauju du kartus per savaitę ir visada grįžtu viską pardavusi. Žmonės žino, kad pas mane ekologiškai užaugintos daržovės, kiti prekybininkai meluoja ir pardavinėja lenkišką produkciją", - pasakojo Jadvyga.
J. Petrauskienė visus darbus nudirba viena. Ji darbuojasi rankomis, neturi jokios technikos. Dirvą tręšia natūraliu būdu: mėšlu, medžio pelenais. Pati sodina, skina gėles, rauna daržoves. Šiemet pasodino 2 500 česnakų, iš jų gavo 250 litrų derliaus ir jau beveik visą realizavo. „Dabar, kai prasidėjo marinavimo metas, ruošimasis žiemai, žmonės labai gerai perka svogūnų laiškus, krapus, petražoles, morkas", - sakė ūkininkė. Didžiausios Jadvygos darže užaugančios daržovės - moliūgai. Praeitais metais vienas svėrė 27 kilogramus, šiemet moliūgai taip pat dideli. Moteris tikisi, kad kai kurie svers net 30 kilogramų.
Išskirti, kuris darbas sunkiausias, Jadvyga negali. „Visi darbai man vienodi. Myliu žemę, myliu savo darbą", - kalbėjo ji. Ūkininkė tiki, kad žemė suteikia daug jėgų, kad ji turi gydomųjų savybių. Anot Jadvygos, žemė ją išgydė nuo sunkios ligos - šizofrenijos. „Penkiolika metų sirgau šia liga, gėriau vaistus, tačiau kai pradėjau dirbti žemę, pastebėjau, kad jaučiuosi daug geriau. Aš darbuojuosi basomis kojomis ir plikomis rankomis, alsuoju žeme, o ji ištraukia mano blogą energiją ir gydo nervų sistemą", - tiki Jadvyga. Moteris įsitikino, kad natūralūs produktai stiprina organizmą. Po sunkių darbų ji pavargusias rankas nuplauna su egzotišku vaisiumi - kiviu. Rankos pasidaro švelnios ir minkštos. Kai labai pavargsta, nusiperka vynuogių, nes šios uogos atgaivina nualintą organizmą. „Dirbu nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Nesiskundžiu, sveikatos sutrikimų neturiu", - teigė ūkininkė.
Vienintelį metų mėnesį - sausį - J. Petrauskienė gali pailsėti nuo darbų. Žiemą moteris mėgsta siūti, sekmadieniais į bažnyčią nueina, tačiau kitu metų laiku visą jos poilsį atima darbas. Nuo vasario ūkininkė pradeda vazonėliuose sėti krapus, salotas, gėles. Ir taip eina metai...
J. Petrauskienė su vyru sugyveno du vaikus - sūnų ir dukrą. Abu vaikai gyvena Klaipėdoje.
„Dirbsiu tiek, kiek turėsiu sveikatos. Visus uždirbtus pinigus taupau. Kai sveikata nebeleis, perleisiu savo ūkį vaikams", - sakė ūkininkė.