Gabrielius augs miškų ir artimų žmonių apsuptyje

Nors medikai buvo numatę, kad kūdikis turėtų gimti metų pabaigoje, tačiau Gabrielius pats nusprendė, kada savo riksmu pasveikins šį pasaulį. Į ligoninę Lina išvažiavo ankstų šeštadienio rytą ir po kelių valandų jau rankose supo savo mažylį. Berniukas gimė 12.45 val. Svėrė lygiai 4 kilogramus, buvo 56 centimetrų ūgio. Tėtis gimdyme nedalyvavo. Kaip pats sakė, tam sutrukdę ūkio darbai. Laiminga mama, girdėdama sutuoktinio pasiteisinimą, šypsojosi: „Prisiklausė kitų vyrų kalbų ir neišdrįso. Nedalyvavo nei kai gimdžiau dukrą, nei dabar. Tačiau svarbiausia, kad yra geras, rūpestingas tėtis. Prireikus mane pavaduoti, net po darbų pavargęs keldavosi naktį prie dukters, kai ši buvo maža. Padės auginti ir mažylį. Gyvename tarp miškų. Mėgstu grybauti, uogauti, tad vyrui teks dažnai mane pavaduoti.“
Gabrieliaus gimimas lauktas ir planuotas. „Jauni mudu su vyru pradėjome gyventi. Jau aštuoniolika metų, kai mes kartu. Neskubėjome gimdyti pirmojo vaikelio, ilgai planavome ir antrąjį. Tvirtai dėl šeimos pagausėjimo apsisprendėme tik tada, kai įsirengėme naujus namus. Dar ketvirtą nėštumo mėnesį sužinojome, kad gims berniukas. Man pačiai kūdikio lytis nebuvo labai svarbi, tačiau vyras sūnaus norėjo. Dukra Laura taip pat labiau broliuko nei sesutės pageidavo, kad nereikėtų lėlėmis dalytis“, – prisiminė L. Balčiūnienė.
Kaip pavadins sūnelį, sprendė abu tėvai. Rinkosi iš dviejų labiausiai patikusių vardų – Luko ir Gabrieliaus. Įregistravo hebrajų kilmės vardu – Gabrieliumi, kurio reikšmė – „dievo karys, dievas mano stiprybė“. Balčiūnų sūnelis, kaip ir jo mama, gimė Drakono metais. Lina sako, kad tai galėtų reikšti, jog užaugęs bus užsispyręs ir turės tvirtą charakterį.
Balčiūnai kilę iš gausių šeimų: Linos tėvų namuose augo šeši, Gedimino – penki vaikai. Tačiau patys tvirtai nusprendę, kad jiems užteks ir dviejų atžalėlių. „Laikai sunkūs. Pagal dabartinį gyvenimo lygį ir du vaikai – jau daug“, – tvirtino Gediminas. Dar gimdymo skausmų nepamiršusi 36-erių moteris taip pat įsitikinusi, kad vaikų jiems jau gana. „Gimdymas buvo gana nelengvas. Jau nėštumo metu mažylis rodė savo charakterį. Vaisius gimdoje buvo įsitaisęs antraip ir tik prieš gimdymą atsisuko į reikiamą poziciją. Gabrielius gimė su apsisukusia virkštele, buvo kiek pridusęs, pamėlynavęs. Net išsigandusi buvau, kad tiek ilgai negirdžiu verksmo. Kai pagaliau sūnus parodė balsą, jį man atnešusi medikė pasakė: imkit savo stebuklėlį“, – pasakojo L. Balčiūnienė.
Kol kalbinome mamą, laimingas tėtis vis sukinėjosi aplink mažylio vežimėlį. Ūkininkaujantis vyras neslėpė, kad jau dabar įsivaizduoja, kaip mokys savo sūnų dirbti su ūkyje esančia technika. Džiaugėsi turėsiąs pagalbininką prie visų darbų.
Į jaukius namus iš ligoninės parvažiavęs mažylis, matyt, jaukėsi saugiai: ramiai, kilnodamas kojytes ir mojuodamas rankytėmis, žvalgėsi į šalis, lyg jau suprasdamas, kad čia – gimtieji jo namai. Lina įsitikinusi, kad nuošaliame Panavadžio kaime sūnui augti bus gera. „Čia nuostabi vieta. Aplink miškai. Čia gimiau ir užaugau aš. Artimiausi kaimynai – mano mama, sesuo su šeima. Visiškai netoli gyvena ir vyro giminės. Esame apsupti artimųjų. Auklių ir dėmesio mažyliui tikrai netrūks. Svarbiausia, kad augtų sveikas“, – kalbėjo mažojo Gabrieliaus ir aštuonmetės Lauros mama.
To pirmam 2012 metais Rietavo savivaldybėje įregistruotam kūdikiui Gabrieliui Balčiūnui palinkėjome ir mes, perduodami redakcijos dovanas: mažyliui – pakuotę sauskelnių, tėveliams – pusės metų „Rietavo žemės“ laikraščio prenumeratą.