Už gerą darbą – prie kryžiaus?
Rietavo daugiavaikių motinų draugija „Motulės delnuos“ ir Seimo narys Jurgis Razma, užsimoję pagerinti gyvenimo sąlygas septynis vaikus auginančiai Remigijaus ir Nijolės Gudauskų šeimai, matyt, nė neįtarė, kad gerumo ir atjautos projektas baigsis teismais. Pirmieji nesklandumai iškilo jau namo statybos metu, tačiau didžiausios emocijos užvirė prireikus įteisinti naujojo pastato nuosavybę. Daugiavaikės šeimos mama N. Gudauskienė nesutinka, kad rėmėjų lėšomis ant jai priklausančio sklypo pastatytas gyvenamasis namas būtų įregistruotas draugijos „Motulės delnuos“ vardu. Draugijos pirmininkė ir statybų organizatorė V. Vasiliauskienė tikina, kad, norint pagrįsti ir pateisinti lėšų ir medžiagų panaudojimą bei užtikrinti rėmėjams duotą pažadą, kito kelio nėra.
Namas – per 11 mėnesių
Daugiavaikių motinų draugija sprendimą pagerinti gyvenimo sąlygas Gudauskų šeimai priėmė 2010 metais. Gavus šeimininkų sutikimą naujo namo statybai, darbai Eidininkuose (Tverų seniūnija) virte užvirė. Prireikė vos vienuolikos mėnesių, ir kompaktiškas dviaukštis medinis pastatas sutvisko visu gražumu. 2011 metų rugsėjį namo raktai atiduoti daugiavaikei šeimai. Ta proga surengtoje šventėje liejosi padėkos kalbos, pilnos liaupsių statybos darbus organizavusiai draugijos „Motulės delnuos“ pirmininkei V. Vasiliauskienei, rėmėjų ieškojusiam Seimo nariui J. Razmai, verslininkams, aukojusiems pinigus. Šventindamas naująjį pastatą, ramybės ir santarvės visiems linkėjo Tverų parapijos klebonas Darius Povilaitis. Tačiau dvasininko žodžiai, matyt, nepasiekė Dievo ausies...
Nuosavybę nustatys teismas
Konfliktas įsiplieskė pradėjus spręsti pastato nuosavybės įteisinimo klausimą. „Statyba rūpinosi draugija. Prašymai paramai gauti buvo rašomi jos vardu. Rėmėjai aukojamus pinigus pervesdavo į draugijos sąskaitą. Daugiavaikė šeima nei lėšomis, nei savo darbu prie statybų neprisidėjo. Atėjus laikui pagrįsti lėšų ir medžiagų panaudojimą, reikėjo įteisinti sukurtą turtą. Informacijos, kaip tai geriau padaryti, ieškojau ne vienoje institucijoje. Visur išgirdau panašų atsakymą: Lietuvoje toks atvejis – pirmas. Klaipėdos registrų centre man buvo patarta kreiptis į teismą dėl nuosavybės įteisinimo draugijos „Motulės delnuos“ vardu“, – pasakojo V. Vasiliauskienė.
Būtent toks ieškinys ir pasiekė Klaipėdos apygardos teismą. V. Vasiliauskienė teigia nieko blogo tame, jei namas būtų registruotas kaip draugijos turtas, neįžvelgianti. Anot pirmininkės, ši aplinkybė garantuotų, kad turtas nebus užstatytas bankui (V. Vasiliauskienė tikina girdėjusi, kad šeima turi ketinimų imti paskolą – red. past.), ir užtikrintų rėmėjams duoto įsipareigojimo – pagerinti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas – įgyvendinimą. V. Vasiliauskienė sakė neįsivaizduojanti, kodėl Gudauskų netenkina galimybė gyventi name pagal panaudos sutartį, kurią N. Gudauskienė pasirašė prieš priimdama namo raktus.
Pasirašė nepagalvojusi
N. Gudauskienė neslepia, kad sutartį, kurioje numatyta, kad neatlygintinai ir neterminuotai, laikydamasi sutarties sąlygų, šeima galės gyventi naujajame name, pasirašė. „Vyko raktų įteikimo šventė. Buvau sutrikusi, paprašė ir pasirašiau. Jei būčiau turėjusi nors kiek laiko pagalvoti, pasitarti su advokatais, to būčiau nedariusi. Namas pastatytas man priklausančiame sklype, statybos leidimas išduotas mano vardu. Aplinkybės neleido abejoti, kad ir nuosavybė bus registruota mano vardu. Užuominą apie tai, kad kelerius metus namas turės priklausyti draugijai, išgirdau iš statybos darbus vykdžiusio Broniaus Vaičiulio. Sklypas mano, statybos leidimas išduotas mano vardu, o namas valdiškas? Jei būčiau žinojusi, būčiau visiškai nesutikusi su tokia parama. Neginčiju aplinkybės, kad pastatas pastatytas draugijos pastangomis, ieškant rėmėjų ir labdaros teikėjų. Esu dėkinga, kad mano vaikams buvo pagerintos gyvenimo sąlygos, tačiau nesuprantu, kodėl mūsų šeimai įrengtos patalpos turi būti draugijos nuosavybė. Su tuo tikrai nežadu sutikti. Jei sutikčiau, neturėčiau jokios garantijos, kad mūsų šeima visados turės galimybę gyventi šiame name“, – sakė daugiavaikės šeimos motina.
Moteris savo nesutikimą dėl namo įteisinimo išreiškė ir Klaipėdos apygardos teismui.
Turto klausimas suskaldė draugijos narių vienybę
Kaip jau minėjome, didesnių ir mažesnių nesklandumų iškilo dar statybų metu. Nors visus juos ir pavyko išspręsti, pasekmės liko. Kaip sakė V. Vasiliauskienė, „Motulės delnuos“ nares supriešino problemos, iškilusios dėl darbo apmokėjimo darbininkams, iš kurių vienas buvo draugijos narės Zofijos Vaičienės sūnus. Savo padarė ir sklandančios negražios paskalos. Per neseniai vykusį susirinkimą jau atvirai prabilta apie suaižėjusią draugiją. „Naktys bemiegės ir įtampa. Ką mes darom? Draugija irsta dėl tos prakeiktos trobos. Kokios paskalos – šlykštu išeiti į Rietavą. Ta statyba suaižė visą mūsų draugiją“, – piktinosi per susirinkimą Danutė Tumienė.
Savo priekaištų V. Vasiliauskienei neslėpė ir žurnalistų kalbinta Bronė Aleksienė. „Didžiausios nesąmonės vyksta. Žmonės pinigus aukojo ne draugijai, ne Vasiliauskienei, o daugiavaikei šeimai. Ant Gudauskų žemės statė, jų vardu ir namas turi būti. Pirmininkė, prieš galvodama apie statybas, turėjo pagalvoti ir apie įteisinimą. Esu draugijos valdyboje, bet nepamenu, kad nors vienas susirinkimas būtų buvęs sušauktas. Viena pati sprendė, su niekuo nesitarė. Na, gal su viena, kita moterimi savo nuožiūra. Manau, mūsų visos draugijos garbės reikalas yra įteisinti namą daugiavaikės šeimos vardu“, – negailėjo karčių žodžių B. Aleksienė.
Net palto doro neturi
Elena Leokadija Norkienė, ne kartą V. Vasiliauskienei padėjusi statybos reikalais, įsitikinusi, kad pastatą būtina registruoti draugijos vardu, kitaip esą nepavyks sutvarkyti piniginių reikalų. „Kai teismas nustatys nuosavybę, bus galima pagalvoti, kaip namą perduoti Gudauskams. Nežinau, ko tie Gudauskai šokinėja, juk niekur ant jų sklypo pastatytas namas nedings. Aš jų vietoje ramiai gyvenčiau, aplinką tvarkyčiausi. Pirmininkė tiek aukojosi, dirbo. Be reikalo ją nebūtais dalykais kaltina. Man gaila jos sveikatos. O tie, kuriems atrodo, kad ji iš to projekto praturtėjo, tegul pasižiūri atidžiau: neturi ji nei turtų, nei mašinos, net palto doro neturi“, – dėstė savo nuomonę E. L. Norkienė.
Statybos darbų vykdytojas, namo projektuotojas B. Vaičiulis, vertindamas situaciją, taip pat pritaria namo įteisinimui draugijos vardu. Pasak jo, tai ne tik pagrįstų lėšų ir medžiagų panaudojimą, bet ir užtikrintų, kad pastatas nebus parduotas ar įkeistas. Visos sutartys, mokėjimai ėjo per draugijos sąskaitą, jai reikia šį reikalą sutvarkyti juridiškai. „Pirmas toks namas. Pasitarti juridiniais klausimais nelabai buvo su kuo. Problema išaiškėjo jau prasidėjus statyboms. Galbūt atsiras žmonių, kurie išmano teisinius reikalus, ir patars, kaip geriau pasielgti“, – neslepia savo nuomonės B. Vaičiulis.
Padovanoti ir nebesikišti į šeimos gyvenimą
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis yra įsitikinęs, kad konflikto neturėjo būti. „Teismus galima sustabdyti. Reikia kalbėtis ir rasti protingiausią susitarimą. Nelabai tikiu, kad draugija neturi kitų būdų lėšoms ir medžiagoms nurašyti, kaip namo nuosavybės įteisinimą savo vardu. Jei jau norėdami padaryti gerą darbą pastatė namą, tai turėtų jį padovanoti šeimai ir nebesikišti į jos gyvenimą“, – savo nuomonę šiuo klausimu išsakė meras.
Už gerą darbą – prie kryžiaus
„Dirbau iš visos širdies. Norėjau visiems įrodyti, kad labai stengiantis galima padėti žmonėms. Projekto idėjos įgyvendinimas man buvo svarbiau už asmeninius reikalus. Viską metusi lėkdavau ieškoti, kur ką pigiau nupirkti. Taupėme kiekvieną litą. Visuomet stengiausi į pagalbą kviestis draugijos nares, nes projektas buvo visų mūsų bendras sumanymas. Kartu džiaugėmės išlietais pamatais, iškeltu „kazilinių“ vainiku, pabaigtuvėmis. Į visus kaltinimus nesąžingumu aš galiu pasakyti tik tiek: apygardos teismui pateikta visa finansinė ataskaita, jei būtų joje buvę neaiškumų, ieškinio būtų nepriėmę. Tiems, kurie mane kaltina praturtėjimu, pritarsiu: tikrai praturtėjau – įgijau statybos, vadybos patirties, pažinau daug gerų ir įdomių žmonių, įgijau pasitikėjimo savo jėgomis ir parodžiau visai Lietuvai, už kiek galima pastatyti namą. Finansiškai nepralobau – atlyginimo už darbą negavau, pasidengiau tik degalų išlaidas. Negana to, pakeliui į statybas nepataisomai sudaužiau mašiną. Ar imčiausi dar kartą tokio projekto? Ne. Vaikai neleistų. Namo statymą daugiavaikei šeimai jie vertina kaip didžiausią mano gyvenimo klaidą. Gyvenimo pamoką, kad už gerą darbą gali būti prikaltas prie kryžiaus, išmoko visa mano šeima“, – neslepia apmaudo susiklosčiusia situacija V. Vasiliauskienė.
Išlieka taikaus susitarimo galimybė
Kiek giliai į teisėtvarkos liūną įbris abi suinteresuotos pusės, dar neaišku. Galbūt atsiras kas nors, gerai išmanantis teisinius reikalus, ir nuoširdžiai patars moterims, kaip išspręsti šį reikalą, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Taikaus susitarimo galimybės neatmeta ir daugiavaikės šeimos mama N. Gudauskienė.
