„Valgau viską, kas neturi akių“

Didžioji dalis lietuvių net neįsivaizduoja savo gyvenimo be mėsos ir šventai tiki, kad būtų tikra kvailystė jos atsisakyti. Dailės akademijos dėstytojas Arvydas Žičkus, dizaineris Edmundas Lukminas, moksleivė Kamilė Andriuškaitė ir fotografas Tadas Jasaitis, nevartojantys mėsos jau keletą metų, vienareikšmiškai tikino, kad vegetarizmas Lietuvoje yra apipintas įvairiausiais mitais, ir mėgino juos paneigti.
K. Andriuškaitė pasakojo nuolat sulaukianti emocingų žmonių reakcijų, kai prasitaria esanti vegetarė. Daugelis ima labai stebėtis ir klausinėti, kodėl. „Nuo mažens myliu gyvūnus. Juos valgydama galiausiai supratau: kaip aš galiu valgyti tai, ką myliu?“ Panašus atsakymas į šį klausimą ir kitų pašnekovų. „Vegetaru tapau todėl, kad norėjau atsisakyti savo gyvenime prievartos“, – sakė E. Lukminas. Tačiau kam gi dar skirti naminiai gyvūnai, jei ne valgymui? T. Jasaitis mano, jog pagrindinė problema ta, kad mes nesugebame įsijausti į kitą gyvą būtybę: „Pabandykite ir gal pavyks pajausti, ką išgyvena vedama skersti karvė. Kodėl jos verkia?“ O tiems, kurie tvirtina, jog vartodami augalus taip pat juos žudome, fotografas pasiūlo: „Raskite du skirtumus: priėję prie obels nusiskinkite obuolį ir priėję prie kiaulės nusiskinkite jos ausį.“ A. Žičkus duoda kitą pavyzdį: „Leiskite mažam vaikui valgyti pasirinkti gyvą viščiuką ir obuolį – skirtumą pamatysite patys.“
Pašnekovai kalbėjo, jog dažniausiai žmones domina, ką gi jie valgo. E. Lukminas atsako: „Viską, kas neturi akių. Lietuvoje nuo seno auginamos įvairios maistinės kultūros, ir apie tai kalbėti yra tiesiog juokingai beprasmiška.“ A. Žičkus šypsosi: „Lietuva nėra amžinojo įšalo žemė. Čia vilnija javų laukai, nuostabiai žydi obelys, vis dar randami vaikai kopūstų lysvėse, tad tikra melagystė tvirtinti apie vegetariško maisto trūkumą mūsų krašte.“
Apklaustų vegetarų patirtis ir puiki savijauta liudija, kad ryšys tarp fizinės ištvermės ir mėsos – nepagrįstas mitas, kurį jau seniai paneigė net ir moksliniai įrodymai. A. Žičkus primena vienus stipriausius žmones visoje istorijoje Romos gladiatorius, kurie buvo vegetarai ir jėgos tikrai nestokojo. „Visos didžiosios asmenybės, tokios kaip Vydūnas, L. Tolstojus, Plutarchas, A. Einsteinas, L. da Vinci, Pitagoras, I. Kantas, ir daugelis kitų taip pat buvo vegetarai. Tad jei tikrai norite daug nuveikti, o ne ilsėtis pasiėmę nedarbingumo pažymėjimą, pravartu rinktis vegetarišką maistą“, – patarė dėstytojas.
Paklausti, kas pasikeitė nustojus valgyti mėsą, rietaviškiai paminėjo tik teigiamus dalykus. „Pasaulis pasikeitė. Pasidariau jautresnė ekologijai, gyvūnams ir, be abejo, žmonėms. Pagerėjo ir savijauta: nebesijaučiau apsunkusi ir tapau sveikesnė“, – pasakojo moksleivė. Be prievartos atsivėręs kitoks pasaulis ir T. Jasaičiui: „Dėl šventos ramybės nustojęs valgyti gyvūnus lankiausi pas medikus tirtis kraujo. Jie į mane žiūrėdavo žvairai ir priekaištaudavo, kam ligų ieškau būdamas sveikas.“ E. Lukminas tvirtino, jog atsisakęs mėsos įgavo stipresnį imunitetą ir žvalesnę savijautą. O A. Žičkui pavyko netgi atsikratyti įvairiausių negalavimų: „Nustojo diegti šonus ir krūtinę, atsirado kūno lengvumas ir mintys tapo skaidresnės. Mama, nutraukusi mėsos valgymą, jau po savaitės galėjo negerti vaistų skrandžio rūgščiai mažinti, pats taip pat kentėjau nuo rūgšties pertekliaus. Sužinojau, jog, atsisakius mėsos, net vėžys, diabetas ir panašios ligos tampa pagydomos, tad tikrai nėra keista, kad ir sloga rečiau besergu. Gyvenimas tapo lengvesnis ir dangus giedresnis. Tik liovęsis ryti mėsą atradau, koks nuostabus gali būti maisto skonis.“ Net žymiausias visų laikų mokslininkas Albertas Einsteinas sakė: „Niekas kitas taip nepagerins žmonių sveikatos ir nepadidins gyvybės Žemėje išlikimo taip, kaip žmonijos perėjimas į vegetarinę mitybą.“
Tačiau visi pašnekovai siūlo verčiau patiems paeksperimentuoti ir pajausti skirtumą. E. Lukminas, sveikindamas Vegetarų dienos proga, kalbėjo: „Vegetarizmas nėra religija ar mada, o natūralus žemiškas suvokimas. Prigimtinę teisę gyventi turi ne tik žmogus, todėl, manau, kiekvienas turėtų pagalvoti apie tai ir nuspręsti, ar jam patinka gyventi žudant. Gyvuliams auginti reikia labai daug energijos ir gamtos išteklių: elektros, kuro, vandens, žemės. Visa tai naudojant kasmet teršiama gamta. Gyvulininkystė yra atsakinga už 18 procentų visų į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų, ir tai yra daugiau nei visas pasaulio transportas kartu sudėjus. Ir būkite ramūs: neišmirsime badu, jei paliksime kiauliuką laisvėje lakstyti po pievą. Linkiu visiems gyventi draugiškai!“