Atsargiai – „blefoinžinierius“ Martynas!
Lietuvoje šiandien ne tik sodybų tuštėjimo, bet ir visokiausių prievartautojų, avantiūristų, sukčių klestėjimo metas. Naudodamiesi situacija desperacijon įstumtų žmonių sąskaita pelnosi marga parazituojančių asmenų šutvė. Gudrūs nevienodo kalibro ir įvairios „specializacijos" veikėjai be skrupulų išnaudoja, mulkina, apiplėšinėja fatališkų aplinkybių ir taip dažnai skriaudžiamus tėvynainius.
Abstraktoką įžangą iliustruoja nuosava liūdna patirtis. Atsitiko taip, jog visą pusmetį nerasdamas darbo gyvenamosios vietos apylinkėse ėmiausi jo dairytis svetur. Internete dėmesį patraukė iš pirmo žvilgsnio viliojantis siūlymas įsidarbinti Olandijoje. Konkretiems reikalams tvarkyti buvo pateiktas adresas Plungėje. Ryžtingai papildęs susikaupusių skolų kraitį nemenka kaip bedarbiui kelionei reikalinga pinigų suma išsiruošiau į Žemaitiją.
Plungėje atsidūriau prie tipiško anksčiau kokiu buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatu galbūt vadinto pastato. Palypėjęs laiptais aukštyn po trumpų paieškų pasibeldžiau į 17-ojo kambario duris. Pritvirtinta informacinė lentelė skelbė čia esant Martyno Kirilovo „ofisą". Gan kuklaus apstatymo kabinete už stalo, priešais monitorių, pamačiau kompiuterio klaviatūros mygtukais žaidžiantį inteligentiškos išorės simpatišką vyrą.
Iš karto buvau papirktas jo mandagaus dalykiškumo, kone bičiuliško paprastumo be atstumiančios fanaberijos požymių šnekoje ar laikysenoje. Užtikrintai ir įtaigiai, lyg Ostapas Benderis, išaiškinęs būsimos kelionės ir darbo niuansus, prie elektroniniu paštu gauto ir tariantis išspausdinto mano CV prisegė atvežtą nuotrauką, į specialią kontorinę knygą iš asmens tapatybės kortelės nurašydamas reikiamus duomenis. Netrukus iš stalčiuko išėmė kliento parašo laukiančius sutarties ir pakvitavimo lapus.
Vis dėlto nuojautai kuždant apie galimą pavojų per pirmąjį vizitą (vasario 24 d.) apsiribojau „tik" tūkstančio litų įnašu. Ponas Kirilovas, regis, visai neįsižeidęs, primygtinai klausinėjo, kada konkrečiai aš galėsiąs atvežti antrą įmokos dalį. Nepraėjus nė savaitei, kovo 1-ąją, pristačiau pinigus, naiviai tikėdamasis taip tikrai užsigarantuoti darbo vietą po vieno iš daržovių fabrikų stogu Olandijoje...
Ir šiandien internete M. Kirilovo skelbimai tebekviečia norinčius paplušėti Nyderlanduose. Man išvykimas buvo žadėtas apie balandžio 20-ąją.
Iki šios dienos kvietimuose aiškiausiai informuojama, kad įmokėta dviejų tūkstančių litų suma padengia visas konsultavimo, dokumentų tvarkymo, kelionės, apgyvendinimo ir įdarbinimo išlaidas. Tai man tvirtino ir pats „brokeris" Martynas.
Kai, artėjant išvykimo datai, ponas Kirilovas telefonu panešė, jog kelionė (esą darbdavio iniciatyva) atidedama iki birželio vidurio, pasidomėjau, ar nenorėtų jis man grąžinti pinigų. Išgirdau cinišką atsakymą: „To padaryti man neleidžia įstatymai." Paklaustas, ar įstatymai leidžia organizuoti visokias išankstines rinkliavas tarpininkaujant dėl įdarbinimo užsienyje, išsigynė, jog aš viso labo mokėjęs už konsultavimo paslaugas. Du tūkstančiai už fiktyvią konsultaciją! Beje, tos abiejų pusių parašais patvirtintos „konsultacinių paslaugų" sutarties 3 punkte įrašyta, kad „pinigai už konsultacines paslaugas mokesčių klausimais Olandijoje, gyvenamosios vietos rezervavimą „paslaugų gavėjui" nėra grąžinami". Tai įrodo pinigus buvus paimtus ne vien už konsultavimą.
Viltis atgauti pinigus žlugo po įgudusio maklerio argumento, kad sutarties sąlygos nėra pažeistos, kadangi išvykimas ne atšaukiamas, o atidedamas...
Šiandien pažado neįvykdymas nereiškia teoriško negalimumo įvykdyti jį rytoj, lygiai taip, kaip rytdienos kliūtys jį ištesėti vėl sutrukdys tai padaryti ir kitą dieną... Koks laiko tarpas turi praeiti, kad tuos demagogiškus atidėliojimus iš nevykdymo de facto būtų galima perkvalifikuoti į nevykdymą de jure?
Pabaigai - dar viena detalė. Daug įtarimų sukelia ir Martyno Kirilovo nuoroda internete, kad iš numatytų priimti dirbti daržovių fabrike laisvų likę vos aštuonios vietos, kai aš, gana operatyviai reagavęs, buvau užregistruotas 37 ir 39 numeriais.
Net ir kvailam aišku, kad „guminių" fabrikų niekur nėra. Įdomu, kiek dar apsukraus verslininko pinklėse yra „užmarinuotos" klientūros?
Jonas Varza, Panevėžys
P. S. „Plungės žinių" redakcija telefonu susisiekė su panevėžiečio laiške minimu Martynu Kirilovu. Jis teigė, kad jo kontora žmonių neįdarbina, tik konsultuoja įdarbinimo užsienyje klausimais. Paklaustas, kiek žmonių sėkmingai pasinaudojo jo teikiama paslauga ir įsidarbino užsienyje, sakė, kad tai esanti konfidenciali informacija. Gal tokių ir yra, o gal - nė vieno...
„Plungės žinios" prieš kurį laiką rašė, kad panašias paslaugas Plungėje teikia ir Lauryno Morkio kontora, internetiniuose skelbimuose ir spaudoje siūlanti padėti įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje.
