Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Aktualijos » Auk­sa­lės Pik­te­že­rio pel­ky­no gam­tot­var­kos dar­bai: ko­dėl jie bū­ti­ni?

Auk­sa­lės Pik­te­že­rio pel­ky­no gam­tot­var­kos dar­bai: ko­dėl jie bū­ti­ni?

Ap­link Pla­te­lių eže­rą ir jo pel­ky­nus dūz­gia pjūk­lai ir krū­map­jo­vės. Pa­gal 2017 me­tais pa­tvir­tin­tą gam­tot­var­kos pla­ną jau nu­šie­nau­ta 7,2 ha tan­kiau­sių nen­dry­nų eže­ro ir sa­lų pa­kran­tė­se, iš­trauk­ta ir iš­ga­ben­ta bio­ma­sė. Dar­bai vyks­ta ir Lau­ma­len­kų kraš­to­vaiz­džio draus­ti­ny­je Auk­sa­lės pu­sia­sa­ly­je. Kuo gi svar­bi ši pel­kė ir ko­dėl ją rei­kia tvar­ky­ti?

Uni­ka­lus pel­ky­nas
Auk­sa­lės Pik­te­že­rio pel­ky­nas – vie­na įdo­miau­sių pel­kių Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke. Ji iš tri­jų pu­sių ska­lau­ja­ma Pla­te­lių eže­ro van­de­nų, o vi­du­ry­je pel­ky­no yra Pik­te­že­ris. Pel­kė­je yra tūks­tan­čiai ku­bi­nių met­rų dur­pių. Pel­ky­nas in­ven­to­ri­zuo­ja­mas kaip Eu­ro­pos Ben­dri­jos sau­go­ma bu­vei­nė Tar­pi­nės pel­kės ir liū­nai, tad ši pel­kė yra svar­bi ne tik Lie­tu­vos, bet ir vi­sos Eu­ro­pos lyg­me­niu. To­kio ti­po pel­kės-bu­vei­nės iš­si­ski­ria kaip lin­guo­jan­čios ve­jos, su­da­ry­tos iš ma­žų ar vi­du­ti­nio aukš­čio viks­vų su ža­lio­sio­mis sa­ma­no­mis ir įvai­rių rū­šių ki­mi­nais, ar­ba klam­pūs liū­nai.
Pel­ky­ne ga­li­ma ras­ti kups­tų su span­guo­lių, bal­žu­vų, vir­žių, gai­lių krū­mokš­niais. Čia au­ga vabz­džia­ė­džiai au­ga­lai ap­skri­ta­la­pės bei il­ga­la­pės sau­la­ša­rės, sken­de­niai, yra re­tų rau­do­nų­jų, bal­ti­ji­nių bei dė­mė­tų­jų ge­gū­nių, na­riuo­tų­jų il­ga­lū­pių. Gy­ve­na sau­go­mos nen­dri­nės lin­gės, yra per­ėju­sios jų re­to­sios gi­mi­nai­tės pie­vi­nės lin­gės. Iš vabz­džių ap­tin­ka­mi į rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­ti pie­vi­niai sa­ty­riu­kai, šar­vuo­to­sios skė­tės. Vi­sų šių rū­šių iš­li­ki­mas pri­klau­so ne tik nuo gam­ti­nių pro­ce­sų, bet ir nuo žmo­gaus.
Stab­do­mas Pla­te­lių eže­ro se­nė­ji­mas
„Pla­te­lių eže­ras ir jo apy­lin­kės yra ver­ty­bė. Sten­gia­mės eže­rą pa­lai­ky­ti to­kios būk­lės, kad jis ne­sen­tų“, – į klau­si­mą, ko­dėl vyk­do­mi gam­tot­var­kos dar­bai, at­sa­ko Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Gied­rius Nor­vai­šas.
Šiuo me­tu eže­ro ir Auk­sa­lės Pik­te­že­rio pel­ky­no pa­kran­tė­se pjau­na­mi juo­dalks­niai, bal­talks­niai bei ki­ti men­ka­ver­čiai me­džiai ir krū­mai. Iki šių me­tų ko­vo vi­du­rio mi­nė­tų žel­di­nių iš­pjo­vi­mas ir pa­ša­li­ni­mas tu­ri bū­ti at­lik­tas 11,4 ha plo­te. „Sten­gia­mės vis­ką da­ry­ti, kad kiek­vie­nais me­tais į eže­rą kris­tų kuo ma­žiau or­ga­ni­nių me­džia­gų“, – tei­gia G. Nor­vai­šas.
Kas nu­tin­ka, jei į van­de­nį pa­ten­ka per daug nu­kri­tu­sių la­pų, se­nų nen­drių? Eže­ras pra­de­da pel­kė­ti, dug­nas pa­si­den­gia dum­blu ir ap­link van­dens tel­ki­nį pra­de­da aug­ti krū­mai bei ki­ti men­ka­ver­čiai au­ga­lai, ku­rie ma­ži­na bio­į­vai­ro­vę.
„Pie­ti­nė­je eže­ro da­ly­je yra bu­vei­nės, pel­kės. Auk­sa­lė yra pu­sia­sa­lis ir ap­link jį yra šla­py­nės, pel­kės, už­au­gęs eže­riu­kas, ku­ris anks­čiau bu­vo Pla­te­lių eže­ro da­lis. Jei lei­si­me bu­vei­nėms už­žel­ti, tu­rė­si­me iš­ti­są nen­dry­ną, ku­ris tik kau­pia pa­pil­do­mas or­ga­ni­nes me­džia­gas ir da­ro nei­gia­mą įta­ką. Krū­mų ir me­džių, nen­drių iš­ėmi­mas ir iš­ve­ži­mas iš te­ri­to­ri­jos – bū­ti­nas no­rint iš­sau­go­ti uni­ka­lią gam­tą“, – pa­sa­ko­ja G. Nor­vai­šas.
Eže­ro pel­kė­ji­mas yra na­tū­ra­lus pro­ce­sas: or­ga­niz­mas, ne­svar­bu, gy­vas jis, ar ne, – se­nė­ja. Ta­čiau šį pro­ce­są ga­li­ma pra­il­gin­ti. Bū­tent to ir sie­kia par­ko dar­buo­to­jai.
Gam­ta ir že­mės ūkis
Prie eže­ro se­nė­ji­mo pri­si­de­da ir ne­at­sa­kin­gas ūki­nin­ka­vi­mas. Ypač jis vy­ko ta­ry­bi­niais lai­kais.
„Ta­da nie­kas per daug ne­gal­vo­da­vo apie trą­šų po­vei­kį, jas gau­siai nau­do­jo, nes ap­link Pla­te­lius esan­čios že­mės – ga­nė­ti­nai skur­džios. Šiais lai­kais ūki­nin­kai nau­do­ja ma­žai trą­šų, tad si­tu­a­ci­ja daug ge­res­nė. Di­des­nį po­vei­kį gam­tai tu­ri nit­ra­tai“, – pa­sa­ko­ja G. Nor­vai­šas.
Pie­ti­nė­je Pla­te­lių eže­ro pu­sė­je yra miš­kai, šiau­ri­nė­je – ag­ra­ri­nės te­ri­to­ri­jos. „Kar­tu su ūki­nin­kais ra­šo­me pro­jek­tus, spren­džia­me mėš­li­džių įsi­ren­gi­mo, kom­pos­ta­vi­mo, mėš­lo tvar­ky­mo klau­si­mus. To­kiu bū­du ma­žiau į upe­lius pa­teks nit­ra­tų, ku­rie vė­liau ga­li at­ke­liau­ti iki eže­ro ir jo pel­ky­nų“, – tei­gia G. Nor­vai­šas.
„Pla­te­lių eže­ras yra uni­ka­lus tuo, kad jo mai­ti­ni­mo ba­sei­nas yra są­ly­gi­nai ma­žas, jam įte­kan­tys upe­liai ne­tu­ri daug įta­kos. Eže­ras mai­ti­na­mas lie­taus van­de­niu ir grun­ti­niais van­de­ni­mis, to­dėl Pla­te­lių eže­ras – vie­nas šva­riau­sių Lie­tu­vo­je“, – pri­du­ria pa­šne­ko­vas.
La­biau iš­pru­sę lan­ky­to­jai
Kiek­vie­nais me­tais par­ke pa­žei­dė­jų ma­žė­ja. „Mes su vie­ti­ne ben­druo­me­ne glau­džiai dir­ba­me, sten­gia­mės ei­ti į ben­druo­me­nės su­si­ti­ki­mus, pa­sa­ko­ti, mo­ky­ti ar ban­dy­ti aiš­kin­ti apie ne­leis­ti­nus ūki­nin­ka­vi­mo veiks­mus. O lan­ky­to­jai pas­ku­ti­niu me­tu ta­po la­biau eko­lo­giš­kai iš­pru­sę“, – da­li­ja­si G. Nor­vai­šas.
Ta­čiau spe­cia­lis­tas pa­ste­bi, jog vis dar pa­si­tai­ko pa­žei­dė­jų, pa­vyz­džiui – ke­tur­ra­čių vai­ruo­to­jų. „Tai mo­bi­li prie­mo­nė. Pa­ste­bė­jai, jog va­žiuo­ja ne ta­ku, bet ne­spė­jai su­gau­ti. Eže­re už­draus­ta plau­kio­ti vi­daus de­gi­mo va­rik­lius tu­rin­čio­mis val­ti­mis ir van­dens mo­to­cik­lais, ta­čiau at­va­žiuo­ja lan­ky­to­jai, pa­si­plau­kio­ja ir dings­ta. Ne­spė­ja­me su­re­a­guo­ti“, – da­li­na­si spe­cia­lis­tas. Nors to­kių ir ki­to­kių (pa­vyz­džiui, au­to­mo­bi­lio par­ka­vi­mas ne vie­to­je) nu­si­žen­gi­mų epi­zo­diš­kai pa­si­tai­ko, lai­mei, žmo­gaus veik­la

Pla­te­lių eže­rui bei jo pel­ky­nams daug ža­los ne­da­ro.
„Žmo­nės tik­rai su­pra­tin­ges­ni. Prieš dau­gy­bę me­tų yra bu­vę, kad gra­si­no man su au­to­ma­ti­niais šau­tu­vais. Da­bar blo­giau­siu at­ve­ju – pa­gra­sins ad­vo­ka­tu“, – juo­kau­ja G. Nor­vai­šas.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama