Dėl bokšto pamynė gerą kaimynystę
Visą gyvenimą mokytojavusi, o dabar gimtųjų vietų kaimų istoriją rašanti, aktyviai Aleksandravo bendruomenės veikloje dalyvaujanti Veronika Simutienė neidealizuoja praeities, tačiau yra šventai įsitikinusi, kad Lietuvoje geriau tvarkytasi tarpukario metais. Jos įsitikinimu, tuometinė valdžia dariusi ryžtingus, šaliai naudingus sprendimus, ir santykiai tarp žmonių buvę labiau kaimyniški, o dabar dėl asmeninės naudos nepaisoma ir geros kaimynystės normų, ir visos bendruomenės protestų.
Pievutėje prie Aleksandravo gyvenvietės, visai šalia plento, netruks išdygti „Omnitel“ mobiliojo ryšio bazinė stotis. Pamatai iš žolių jau kyšo.
V. Simutienė sakė, kad nei ji asmeniškai, nei kiti kaimo bendruomenės nariai nėra nusiteikę prieš šiuolaikines technologijas, juolab, kad „Omnitel“ ryšys Aleksandravo apylinkėse, ypač žemose vietose prie Minijos, buvo prastas arba jo visai nebūdavo. Aleksandraviškių nuomone, bokštui statyti turėjo būti parinkta kita vieta – tolėliau nuo gyvenvietės.
Po to, kai žemės sklypo savininkai, kuriems, beje, priklauso ir kavinė prie upės, bei „Omnitel“ atstovai sukirto rankomis, į bendruomenės nuomonę niekas nebekreipė dėmesio.
V. Simutienė sakė, kad žmones įžeidė toks nesiskaitymas su kaimo bendruomene. Prieš trejus metus aleksandraviškiai surinko 145 suaugusių vietos gyventojų parašus, kad galingam 60 metrų aukščio mobiliojo ryšio bokštui būtų parinkta kita vieta. Bendruomenė kreipėsi į Seimo narius Jurgį Razmą ir Joną Jagminą, buvo įsiprašę ir į ankstesnės kadencijos merės Elvyros Lapukienės kabinetą. Deja, gyventojų pastangos laukiamo rezultato nedavė – valdžia teisinosi, kad negali verslui užkirsti kelio.
Naujojo bokšto statyba pamynė ne tik Aleksandravo gyventojų nuomonę. V. Simutienė skundėsi, kad bokšto statytojai nesiklausę trypia ir važinėja jai priklausančio sklypo kampą!
Moteris sakė skambinusi „Omnitel“ vadams, tačiau pokalbis nieko gero nedavė. Iš pradžių jai neprisistatęs vyriškis sakė, kad apie bokšto statybą prie Aleksandravo nieko nežinąs, paskui stebėjosi, kad moteris taip brangina ne sėjai naudojamą žemę, o baigdamas pokalbį tiesiog pasiūlė V. Simutienei savo sklypą apsitverti.
„Savo kiemus kaime tvoromis apsitveriame, tačiau dėl ganyklų – kita politika, kiekvienas savo rėželius ir taip žinom. Man priklauso 33 arai ganyklos, sklypas – trikampio formos, smailiuoju kampu besiglaudžiantis prie Šiaulių – Palangos plento. Nepaisant stačios įkalnės, bokštą statanti technika į statybvietę suka iš plento ir kerta mano sklypo dalį!“ – guodėsi V. Simutienė.
Netekusi vilties ką nors pakeisti moteris į ganyklą nusinešė didelius kuolus, samdė kaimyną, kad įkaltų ir taip pažymėtų jos sklypo ribas. Taip pat buvo nuvykusi pasikalbėti su Žemėtvarkos skyriaus vedėju Steponu Januška, kad įsitikintų, ar be savininkės sutikimo per jos sklypą nebuvo suformuotas servitutinis kelias.
Iš S. Januškos V. Simutienė sakė sužinojusi, kad ryšininkams privažiuoti prie bokšto buvo siūloma pro kitą pusę - iš gyvenvietės kaimo keliuko. Žemėtvarkininkas siūlęs V. Simutienei užtverti technikai kelią, o jei vairuotojai neklausys ir vis tiek važiuos – kviesti policiją!
„Tačiau taip elgtis būtų nekultūringa! – baisėjosi V. Simutienė. – O buvo taip gera Aleksandrave gyventi, ir jaunos šeimos čia įsikurdavo... Dabar žmonės baiminasi, kad dėl ryšio bokšto, kuris skleis spinduliuotę, Aleksandrave nuvertės nekilnojamasis turtas, ir dar neaišku, kaip tai atsilieps žmonių sveikatai!“
Detaliuosius planus teikiantis Savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Janauskas sakė, kad ryšio bokšto detalusis planas prie Aleksandravo gyvenvietės patvirtintas jau seniai, prieš keletą metų, ir prisiminė, kad svarstant tą planą buvo gauta daug žmonių pretenzijų, į kurias buvo atsakyta.
Savivaldybės architekto nuomone, kaimo bendruomenės narių ryšio bokšto baimė yra nepagrįsta, nes pagal norminius aktus tokiems statiniams nebereikia formuoti jokių sanitarinių apsauginių zonų.
„Kiek pamenu, rengiant šį detalųjį planą servitutinis kelias iš plento prie bokšto lyg ir nebuvo numatytas. Be moters sutikimo technika per jos sklypo galą važinėti negalėtų... Tikslinant sklypų ribas, siūlyčiau V. Simutienei kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą“, – sakė R. Janauskas.
Į pokalbį įsiterpęs Savivaldybės žemėtvarkininkas Vaclovas Matavičius suabejojo, ar yra atlikti kadastriniai V. Simutienės ganyklos matavimai - esą būtent šie matavimai atsakytų į daugelį moters keliamų klausimų apie sklypo ribas ir plento Šiauliai – Palanga apsaugines zonas, kurių atstumai matuojami nuo kelio ašies.
„Jei kelininkai, platindami plentą, ties V. Simutienės ir gretimu sklypu suformavo nuovažą, reikia manyti, kad buvo numatyta ir servitutinio kelio per tuos sklypus galimybė“, – sakė V. Matavičius.
