Dėl teisių į Varkalių pastatų kompleksą paminamos žmogiškos vertybės
Plungė unikali tuo, kad pagal 1994 metais pasirašytą tarptautinę bendradarbiavimo sutartį gavo daug Prancūzijos Respublikos dovanotos žemės ūkio technikos. Technikos naudotojai susibūrė į kooperatinių bendrovių asociaciją „Plungė-Loiret". Dovanai priimti Plungės rajono savivaldybėje buvo įsteigta įmonė Varkalių agroservisas. Savivaldybė po ilgų įkalbinėjimų šiemet nusprendė techniką atiduoti ūkininkams, o Varkalių agroservisą - likviduoti. Ginčų objektu kol kas lieka Varkalių pastatų kompleksas, kuriuo „Plungės-Loiret" nariai tikisi ir toliau naudotis nuomos pagrindu. Kiek pastarųjų metų įdirbis kainavo sąjungos vadovei ir valdybos pirmininkei Marinai Niedvaraitei, žino tik keletas jos artimiausių žmonių, tačiau šiomis dienomis, prieš visuotinį „Plungės-Loiret" susirinkimą, grupė suinteresuotų asmenų važinėja po ūkius ir skleidžia dezinformaciją apie sąjungą, jos įstatus ir valdybos pirmininkę. Įdomu, kam ariama dirva? Apie tai ir šis pokalbis su „Plungės-Loiret" valdybos pirmininke M. Niedvaraite.
- Kas gi yra ta „Plungė-Loiret"?
- Tai yra sąjunga, jungianti 28 kooperatines bendroves, susidedančias tiek iš mažų, tiek iš didelių ūkių.
- Kaip Jūs iš pasyvių „Plungės-Loiret" narių tapote valdybos pirmininke?
- Mirus ilgamečiam „Plungės-Loiret" vadovui P. Vizgirdui, sąjungos valdymą faktiškai perėmė Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. Ūpas labiau gilintis į sąjungos veiklą kilo, kai išgirdau kalbas, jog norima steigti kažkokį naują trečio lygio kooperatyvą, į kurį neva turėtų stoti visi sąjungos nariai.
Gavusi sąjungos narių įgaliojimus ir susipažinusi su dokumentais, buvusiais A. Stančiko žinioje, pamačiau, kad yra daugybė teisinių pažeidimų. Beveik visi susirinkimų protokolai pateikti be registracijos sąrašų ir dalyvių parašų, nebuvo jokių duomenų apie tai, kad apie susirinkimus sąjungos dalyviams apskritai pranešama. Piršosi mintis, kad tuo metu A. Stančikas daug ką sprendė vienas, nes tokių protokolų, kurie buvo surašyti A. Stančiko vadovavimo laikotarpiu, buvo galima surašyti tūkstančius - nesilaikant reglamento ir nesant kvorumui.
- Kalbėjote, kad vienas tokio susirinkimo protokolas Jus ypač nustebino.
- Taip, kaip tik viename iš tokių protokolų ir buvo užfiksuotas neva priimtas sprendimas dėl „Pieno gėlės" priėmimo į sąjungą. Protokolas surašytas su dalyvių parašais, kurie tarsi patvirtina, kad visi susirinkimo dalyviai nutarė įstoti į kooperatinę bendrovę „Pieno gėlė", kurios valdybos pirmininkas yra... A. Stančikas! Tačiau aš asmeniškai apie savo sprendimą įstoti į šią bendrovę sužinojau tik perskaičiusi tą protokolą!
- Kokie dar faktai leidžia teigti apie prastą A. Stančiko vadovavimą sąjungai?
- 2009 metų pradžioje nuvykusi į VĮ Registrų centrą išsiaiškinti tikrosios sąjungos padėties sužinojau, kad sąjungos vadovu tebėra prieš trejus metus miręs asmuo - a. a. P. Vizgirdas!
Negana to, per visą A. Stančiko vadovavimo laikotarpį nebuvo teikiama sąjungos metinė finansinė ataskaita ir sąjunga buvo įtraukta į išregistruojamų juridinių asmenų sąrašą!
Tai sužinojusi sušaukiau „Plungės-Loiret" narius ir supažindinau su esama situacija: sąjunga teisiškai neturi atstovo, o jai faktiškai atstovauja kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė" vadovas A. Stančikas, nors tam nėra jokių dokumentų, kurie turėtų juridinę galią.
To susirinkimo metu sąjungos narius supažindinau ir su tarptautine sutartimi, kurią radau tarp A. Stančiko žinioje buvusių dokumentų. A. Stančikas apie tai, kad pagal sutartį yra numatyta ūkininkų teisė ne tik į žemės ūkio techniką, bet ir į Varkalių pastatų kompleksą, „Plungės-Loiret" narių nebuvo informavęs.
- Kokie buvo pirmieji Jūsų, sąjungos valdybos pirmininkės, žingsniai?
- Puikiai supratau, kad su tokiu juridiniu asmeniu, kokia tuo metu buvo sąjunga, niekas rimtai nesikalbėtų, todėl pirmiausia reikėjo sutvarkyti juridinius dalykus: buvo priimta nauja sąjungos įstatų redakcija, išrinktas administracijos vadovas, pakeistas pavadinimas ir visa tai įregistruota Registrų centre.
Kitas žingsnis - po daugelio prašymų Savivaldybei, Vyriausybei, ministerijoms ir Seimo nariams ūkininkai atgavo prancūzišką žemės ūkio techniką ir atsargines dalis, priklausiusias jiems pagal tarptautinę sutartį.
Žemės ūkio technika, kaip ir turėjo būti, jau perduota nuosavybės teise sąjungos nariams. Belieka perimti Varkalių pastatų kompleksą, į kurį, kaip girdėti, yra ir kitų pretendentų.
- Daug kas iki šiol galvoja, kad „Plungė-Loiret" ir Varkalių agroservisas yra vienas ir tas pats.
- Taryba priėmė sprendimą likviduoti savivaldybės įmonę Varkalių agroservisą, nes tolesnis jos egzistavimas atidavus sąjungai prancūzišką techniką tapo nenaudingas.
Paskelbus likviduojamos bendrovės turto aukcioną, sulaukiau įdomaus skambučio - Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Mika teiravosi, kodėl neva pardavinėju sąjungos turtą!
Noriu pasakyti, kad aukcionus organizuoja ir turtą pardavinėja ne Marina Niedvaraitė, o Varkalių agroserviso likvidatoriumi tarybos paskirtas Vytautas Razmas. „Plungė-Loiret" neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į SĮ Varkalių agroserviso turtą.
- Sėkmės ginant savo pozicijas visuotiniame susirinkime. Ačiū už pokalbį.
