Duobė kelyje ir prakirsta automobilio padanga. Kas kaltas?

Perkasto kelio nebuvo matyti
Į šią situaciją pakliuvęs vyras redakcijoje apsilankė sausio 12 dieną (pavardė mums žinoma – aut. past.). Vairuotojas pasakojo, kad nemalonus įvykis nutiko praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 27-ąją. Žmogus važiavo Rietavo gatve neviršydamas leistino greičio ir ties sankryža į Liepų gatvę staiga – bac! Padanga prakirsta, ratlankis sulankstytas, gaubtas kažkur nuriedėjęs į pakelę...
Plungiškis tikino, kad kelio sugadinimo tikrai nesimatė, kad jokių informacinių ar perspėjančių kelio ženklų dėl perkastos gatvės toje vietoje nebuvo. Nuėjęs pasiimti nuriedėjusio gaubto, pakelėje pamatė dar tris... Taigi, kažkam toje vietoje jau buvo nutikę panašiai.
Direktorius pagalvojo ir pažadėjo atsilyginti
Kadangi trys šimtai litų (maždaug tiek viskas dėl įvykio kainavo) šiam plungiškiui „nesimėto“, jis nutarė ieškoti kaltininkų. Sužinojęs, kad ten kelią išrausė „Plungės Jonis“, paskambino šios įmonės generaliniam direktoriui Rimui Ščupokui. Išdėstęs, kaip per juos patyrė nuostolių, pasiteiravo, ar kelią šitaip „sutvarkiusi“ įmonė nenorėtų jam atlyginti žalos. Išgirdęs atsakymą, kad „mes į kairę ir į dešinę pinigais nesimėtome“, vyras atsisveikino, pasakydamas, jog tada teks susitikti teisme.
Matyt, kaip svarstė vairuotojas, direktorius iškart pasitarė su teisininku, nes po kelių minučių pats perskambino ir pasiūlė ateiti tartis. Plungiškis nuvyko pas bendrovės vadovą ir išgirdęs, kad maždaug per dvi dienas bus su juo susisiekta ir atsilyginta, keistai besišypsančiu direktoriumi patikėjo. Deja, nei skambučio, nei žadėtųjų pinigų taip ir nesulaukė...
Kreipėsi į policiją
Supratęs, kad visas šis reikalas gali taip ir likti, vairuotojas kreipėsi į policiją. Išdėstęs aplinkybes, kartu su pareigūnais nuvyko į tą vietą. Policijos darbuotojai, įvertinę, kad perkasimo išties nesimato nei atvažiuojant nuo centro, nei iš kitos pusės, viską užfiksavo ir surašė reikalingą pažymą.
Gatvė kelioms dienoms buvo užlyginta
Kai pasikalbėjo su „Plungės Jonio“ vadovybe, vyras pamatė, kad po dviejų dienų perkasa buvo užlyginta ir užasfaltuota. Deja, tai truko labai trumpai – drėgmė ir vanduo vėl „pasidarbavo“, ir visas užlyginimas sukrito. Plungiškis sakė, jog dabar yra atsargesnis, tačiau ne visi vairuotojai juk žino mūsų gatvių duobes ir perkasas. „Negi darbus atliekanti įmonė tokioje vietoje neturėtų pastatyti perspėjamųjų kelio ženklų? Manau, kad ten nukentėjo ir daugiau vairuotojų, ne tik aš vienas, tad norėčiau paraginti žmones nebijoti ieškoti teisybės“, – kalbėjo vyras.
„Žmonės pasižiūri, kur važiuoja“
Tą pačią dieną (sausio 12-ąją) pakalbintas R. Ščupokas pyktelėjo: „Tegu jis neišgyvena, atsilyginsime. Niekas jo neužmiršo. Pora dienų praėjo, tai jau atlėkė į redakciją. Jam gi buvo pasakyta, kad atsiskaitysime.“
Paklaustas, ar tai reiškia, jog įmonė prisiima kaltę, įmonės vadovas sudvejojo: „Įmonės kaltė? Na... Mes beveik kiekvieną dieną tą perkasimą sutvarkydavome, buvome užlyginę ir šaltu asfaltu, bet juk žiema, be pavasario nieko nepadarysi. Šiandien vėl palyginsime. Ten buvo klojami kanalizacijos tinklai. Iš tikrųjų tai reikėtų Savivaldybei čia priekaištus sakyti, kad tokiu laiku turime dirbti.“
Dėl įspėjamųjų ženklų būtinumo direktorius irgi buvo linkęs abejoti: „O kas iš to? Galime prisistatyti, bet paskui per juos nė patys nepravažiuojame.“ Į tai, kad gali atsirasti daugiau nukentėjusių, kad buvo ir daugiau ten nuriedėjusių gaubtų, R. Ščupokas paprieštaravo: „Nebus daugiau nė vieno, garantuoju. Ir man čia „nekabinkite makaronų“. Žmonės paprastai pasižiūri, kur važiuoja, o jei laksto kaip piemenys, taip ir išeina.“
Nukentėjusiajam yra galimybė prisiteisti žalą
Kelių eismo taisyklių 249 punkte sakoma, kad asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui – ir šviesomis. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Draudima“ vadovas Antanas Milvydas teigė, jog turint kasko draudimą tokiais atvejais nėra jokių problemų dėl žalos atlyginimo – nuostolius atlygina draudimo įmonė, tačiau viskas įmanoma ir be kasko. Tik tada dėl nuostolių atlyginimo su policijos pažyma iš pradžių reikia kreiptis į kelio savininką (šiuo atveju – į seniūniją) – su įrodymais, jog nebuvo įspėjamųjų ženklų, nieko nesimatė ir pan. Seniūnija savo ruožtu tada turėtų kreiptis į įmonę, kuri ten atlieka darbus, ir žmogui turėtų būti atlyginti nuostoliai.
Miesto seniūnas Gintaras Domarkas sakė dar nesulaukęs nė vieno tokio nusiskundimo. „Aišku, nukentėjęs vairuotojas kreiptis gali, tačiau koks būtų atsakymas, negaliu dabar pasakyti. Tiesiog – bus kreipimasis, tada ir spręsime šį klausimą“, – sakė seniūnas ir priminė, kad vairuotojams reikia pasirinkti saugų greitį.
Kelių policijos viršininkas Algirdas Puidokas patvirtino, kad vairuotojas, per duobėtą kelią sugadinęs automobilį, žalą gali prisiteisti teismo keliu, civiline tvarka. Gavusi vairuotojo pranešimą, policija tokiu atveju įvykį užfiksuoja, pareigūnai nustato, ar automobilį vairavęs asmuo negalėjo iš anksto pastebėti ir išvengti duobės. Jei policininkai tai patvirtina, nukentėjęs mašinos savininkas dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į kelią administruojančią bendrovę arba į Savivaldybę. Policija šią pažymą gali pateikti ir teismui. Tiesa, tokių pavyzdžių A. Puidokas neprisiminė.
Viskas baigėsi gerai...
Į mūsų redakciją užsukęs vyras nebesikreips į teismą. Kai straipsnis jau buvo paruoštas, nukentėjęs vairuotojas paskambino į redakciją ir pranešė, jog tą pačią sausio 12-ąją sulaukė A. Ščupoko skambučio. UAB „Plungės Jonis“ vis dėlto atlygino patirtus nuostolius...