Ežeras mano – ką noriu, tą darau
Įdomių pastebėjimų išsakė į „Plungės žinių" redakciją užsukęs vyriškis, užkietėjęs žvejys, su bičiuliais spininginėmis meškerėmis išmaišęs ne tik Lietuvos, bet ir Skandinavijos šalių vandenis. Sumanymas pažvejoti Jogaudų ežere ir gražiai praleisti dieną jam neišdegė - informacinės lentelės skelbė, kad ežeras esąs privatus, žvejoti jame draudžiama!
Iki šiol informacinės lentelės žymėjo tik privačių žemės sklypų ribas. Pasirodo, kad privatus jau gali būti ir vandens telkinys.
Važiuodamas į Jogaudus plungiškis su bičiuliu vežėsi guminę valtį, tačiau išplaukti į ežerą taip ir nesiryžo.
Vaikščiodami pakrantėmis jiedu rado ne vieną lentelę su informacija, kad ežeras privatus, tačiau niekur matomoje vietoje nebuvo parašyta, kur galėtų kreiptis norėdami gauti leidimą meškerioti.
„Galiu savininkams ir sumokėti, kiek jie paprašys, ir sugautą žuvį atiduoti. Ne dėl žuvies plaukiu, o dėl paties meškeriojimo", - sakė žvejys.
Pakalbėjęs su aplinkui gyvenančiais žmonėmis, jis sužinojo, kad ežere retkarčiais užmetami tinklai. Jei tai daro vandens telkinio savininkai, natūralu, kodėl jie nenori įsileisti meškeriotojų - kad spiningais jiems tinklų nesugadintų. Tačiau ir norint žvejoti tinklais egzistuoja tam tikros taisyklės. Negi savininkams jos negalioja?
Plungės aplinkos apsaugos agentūros pareigūnas Rokas Šatkus patvirtino, kad Jogaudų ežeras grąžintas, ir ne vienam, o keliems savininkams. Viena iš jų - buvusi Alsėdžių seniūnė Domicelė Platakienė.
Pakalbinta telefonu moteris lyg kirviu nukirto: svetimiems meškerioti neleis - nei su valtimis, nei nuo kranto! Taip esą sutarė visi šeši savininkai, kurie ežerą valdo nuo 2000-ųjų metų. Maudytis - prašom, tik labai pageidautina, kad išvažiuojantys poilsiautojai ir savo šiukšles išsivežtų.
„Ar mažai Plungės rajone kitų ežerų?" - nesileido į jokius kompromisus D. Platakienė.
Išties, vandens telkinių Žemaitijoje daug ir vietos juose žvejams - užtenkamai. Štai Plungės medžiotojų ir žvejų draugijoje, esančioje Palankės gatvėje, antradieniais ir penktadieniais galima įsigyti leidimus, kurie galioja metus laiko, žvejoti Alsėdžių ežere (89 ha), Mišės ežere (22 ha), taip pat Alsėdžių 14,5 (ha), Gintališkės (2,6 ha), Glaudžių (16,6 ha), Gandingos (22 ha), Luknėnų (11 ha), Paukštakių (18,6 ha), Stanelių (6,7 ha) ir Žlibinų (6 ha) tvenkiniuose.
Keletą metų vadinamąją Plungės jūrą buvo išsinuomojusi UAB „Antkona" iš Telšių. Aplinkosaugininkas R. Šatkus sakė, kad bendrovei bankrutavus savininkas į skambučius neatsiliepia.
Žvejybos įrankiais ir ginklais Plungėje prekiaujančiose parduotuvėse („Žvynas" ir „Oksalis") galima įsigyti Šiaulių ir Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentų išduotų leidimų žvejoti visose rajone tekančiose upėse, taip pat Platelių, Skyplaičių ir Žiedelio ežeruose.
Darbo dienomis leidimai žvejoti kituose Žemaitijos nacionaliniame parke esančiuose vandens telkiniuose išduodami parko informacijos centre Plateliuose.
R. Šatkus minėjo, kad Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse yra dar keletas vandens telkinių, kurie yra išnuomoti. Norintys pameškerioti Kulių tvenkinyje turėtų kreiptis į užeigos „Karčema" savininkus. Remties ežerą (17,3 ha) yra išsinuomojęs Kęstutis Domarkas. Šateikių tvenkinį - Pranas Kubilius, Daugėdų pirmąjį tvenkinį (12,2 ha) - Karolis Preibys, Medingėnų tvenkinį (1,8 ha) - Stasė Gudienė, Tverų tvenkinį (15,9 ha) - Juozas Grigaliūnas.
Varkalių tvenkinį (4,9 ha) buvo išsinuomojęs mažeikiškis Vytautas Mockus, tačiau pernai, kai žuvys tvenkinyje ėmė gaišti nuo juodligės, nuomos atsisakė. Daugėdų antrojo tvenkinio (16,2 ha) nuomos atsisakė ir plungiškė Jaruta Piekuvienė.
R. Šatkaus žiniomis, išnuomotuose tvenkiniuose galima meškerioti už simbolinę kainą, yra nuomotojų, kaip antai - Pranas Kubilius, kurie iš žvejų apskritai jokių pinigų neima.
Tiek Jogaudų ežero savininkai, tiek kiti asmenys žvejoti tinklais kada sumanę vandens telkiniuose negali. Tam leidimą turi duoti Šiaulių aplinkos apsaugos departamentas, žvejų tinklai turi būti pažymėti specialiais žymekliais.
