Įkainis kils, nors... mažėja į sąvartyną patenkančių atliekų
Tokią prognozę pateikė Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Rimantas Adomaitis, kuris paprašė dalininkės – Plungės rajono savivaldybės – pritarti planuojamoms ateinančių metų bendrovės išlaidų sąmatoms. Be to, direktoriaus manymu, Telšių apskrities gyventojai už šiukšlių tvarkymą moka bene mažiausiai Lietuvoje.
O ar Plungės rajono savivaldybės, kurioje yra įrengtas sąvartynas, žmonės gali tikėtis kokių nors rinkliavos nuolaidų? „Derėkitės su kitais dalininkais“, – valdžios atstovams atkirto R. Adomaitis.
Po diskusijų Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetuose bręsta mintis TRATC-o sąmatoms šį kartą pritarti tuomet, kai tai padarys Telšių, Mažeikių rajonų, Rietavo savivaldybių tarybos.
Įkainis turės augti
TRATC-o direktoriumi šiemet pradėjęs dirbti R. Adomaitis sakė ir pats lyginęs planuojamas ateinančių metų išlaidas su šių metų sąmatomis. Jo nuomone, šiukšlių tvarkymo įkainis turės didėti, nes auga sąvartyno eksploatavimo išlaidos, numatoma perdengti atliekų šlaitą, pradėjo veikti naujos bioskaidžių atliekų surinkimo aikštelės, planuojama įgyvendinti priemones nemaloniems sieros vandenilio kvapams neutralizuoti. Taip pat „vyniojasi“ TRATC-o paimtos paskolos, mokamos palūkanos ir delspinigiai vežėjams.
R. Adomaitis minėjo, kad iš Plungės rajono savivaldybės į sąvartyną patekusių šiukšlių kiekis pateisinamas išrašytomis sąskaitomis. Apie kitas savivaldybes, ypač – Rietavo, direktorius to pasakyti negalėjo.
Kitas prognozuojamas paradoksas tas, kad, mažėjant į sąvartyną patenkančių tonų skaičiui, atliekų tvarkymo įkainis turėtų... kilti. Bendrą vaizdą iškreipia ir Plungės rajono savivaldybėje daromas eksperimentas, kai gyventojų buvo paprašyta į atskirus maišelius rūšiuoti antrines žaliavas, kurios, pasirodo, vis tiek į apskaitą įtraukiamos kaip šiukšlės.
Mokame mažiausiai Lietuvoje?
„Yra norinčių antrines žaliavas išvežti savo kaštais, tačiau varžo anksčiau pasirašyta sutartis, – neslėpė R. Adomaitis. – Nepaisant to, Telšių apskrities gyventojai už atliekų tvarkymą moka bene mažiausiai Lietuvoje. Nesakau, kad patvirtintos rinkliavos negalima tobulinti, nes vadinamasis rankenos mokestis (rinkliava nuo turto vieneto – aut. past.) nėra socialiai teisingas.“
Bendrovės vadovas taip pat kalbėjo, kad kitais metais Jėrubaičių sąvartyne bus laidojamas asbestas – apie 800 tonų. Planuojami priimti seno šiferio ir kitų asbesto gaminių kiekiai apskaičiuoti pagal savivaldybių turimų TRATC-o akcijų skaičių. Išeitų, kad iš Plungės rajono savivaldybės sąvartyne ketinama pakasti apie 200 tonų asbesto.
Jei pas mus šiukšlynas, gal ir mokesčio nuolaidų turėtų būti?
Posėdžiautojai bandė įtikinti TRATC-o direktorių, jog plungiškiams turėtų būti taikomos atliekų tvarkymo mokesčio nuolaidos už tai, kad mūsų savivaldybėje veikia Jėrubaičių sąvartynas, kuris skleidžia baisų kvapą ir pažeidžia aplinkinių kaimų gyventojų teisę į švarią aplinką.
„Plungę norima paversti šiukšlynu ir nesuteikti mūsų žmonėms jokių mokesčio lengvatų?“ – piktinosi meras Albinas Klimas.
Merui buvo pasakyta, kad dėl lengvatų reikia derėtis per dalininkų susirinkimus. Kita vertus, artimų sąvartyno kaimynų atleidimas nuo mokesčio vis tiek nepanaikintų smarvės – sieros vandenilį leidžia agregatas, kuris valo filtratą. Šiuo metu R. Adomaitis gilinasi į studiją, ar nemalonių kvapų nebūtų galima neutralizuoti dolomito tirpalu.
Preliminariais skaičiavimais, 2012 metais atliekų tvarkymo įkainis turėtų išaugti 11 procentų.
„Tegul kitos savivaldybių tarybos pirma patvirtina jūsų planus, tuomet ir mes žiūrėsime“, – palinkėjo R. Adomaičiui Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdžio dalyviai.
