Iš anksto dalijosi pinigus, kurių... neturi
irmą kartą susirinkę šios kadencijos Kultūros reikalų tarybos, kuriai pirmininkauja Romas Matulis, nariai viltingai žvelgė į mero patarėją Dainą Martišienę ir Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoją Česlovą Kerpauską, kalbėdamiesi apie kitais metais planuojamus renginius, kuriems organizuoti trūks plyš reikia svarios finansinės paramos. Neiškentęs Č. Kerpauskas pastebėjo: ar tik nebus plungiškiai per aukštai pakėlę kultūros kartelę? Esą išlepę žiūrovai kasmet nori kuo aukštesnio lygio renginių ir kolektyvų, kurių Savivaldybė nebeišgali samdyti. „Jei neturim pinigų, gal darykim kuklesnes šventes?“ – siūlė išeitį Č. Kerpauskas.
Ruoš kitų metų kultūros renginių kalendorių
Kultūros tarybos nariai sugalvojo, kad reikia sudaryti 2012 metų kultūros renginių kalendorių, į kurį turėtų būti įtraukti ne tik Plungės ir kaimų kultūros centrų, Žemaičių dailės muziejaus, Viešosios bibliotekos, bet ir kaimo bendruomenių ir seniūnijų, Žemaitijos nacionalinio parko planuojami masiniai renginiai.
Informaciją apie renginius įstaigų vadovai turėtų iki gruodžio 1 dienos pateikti mero patarėjai D. Martišienei.
Iš bendro sąrašo R. Matulis pasiūlė stambesniu šriftu išskirti prioritetinius renginius, kuriems organizuoti lėšų skirtų Savivaldybė.
Kalendorius būtų įdėtas į Plungės rajono savivaldybės administracijos interneto svetainę.
„Labai svarbu – viešumas, kad paskui žmonės nesakytų, jog nedalyvavo todėl, kad nežinojo arba negavo išankstinio kvietimo“, – sutarė Kultūros reikalų taryba.
Savivaldai – 220 metų
Kitąmet sausio 13 dieną sukaks 220 metų, kai Plungė gavo savivaldos teises. Kultūros reikalų tarybos nariai diskutavo, kaip galima paminėti tokį svarbų istorijos faktą.
Beje, Aldona Kuprelytė priminė, kad tais pačiais metais savivaldą gavo ir Rietavas bei Plateliai. Gal planuoti su rietaviškiais ir plateliškiais bendrus renginius?
Posėdyje prieita prie nuomonės, kad savivaldai minėti sausio 13-oji netinka dėl paskesnių skaudžių istorijos įvykių. Gal minėjimą surengti per Plungės miesto šventę, kuri numatyta birželį?
Kultūros reikalų tarybos manymu, tokia proga reikėtų ir rimto mokslinio įvertinimo, ką savivalda davė Plungei. Tam puikiai tiktų konferencija su įdomiais žmonėmis ir jų pranešimais, kuriuos reikėtų išspausdinti atskiru leidiniu. Konferenciją praturtintų ir senų dokumentų paroda.
R. Matulis paragino kolegas į kitą posėdį ateiti su konkrečiomis savivaldos minėjimo idėjomis, kurias įgyvendinti bus pavesta sudarytai darbo grupei.
Prašo nemažinti finansavimo
Posėdžiautojai išreiškė viltį, kad 2012 metais Kultūros rėmimo programos finansinė išraiška bus ne mažesnė nei šių metų – 50 tūkst. litų. Be to, dar prašoma atskiro finansavimo dviem renginiams: Plungės miesto šventei ir Tarptautiniam Mykolo Oginskio festivaliui.
Alvidas Bakanauskas pažymėjo, kad VII tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis bus skirtas šviesiam Plungės garbės piliečio ir renginių mecenato Bronislovo Lubio atminimui. Per savo gyvenimą B. Lubys festivalį parėmė milijonu litų.
„Net neabejoju, kad septintasis festivalis įvyks, bet ar beįvyks kitas?“ – garsiai suabejojo Violeta Skierienė.
Jos mintį pratęsė A. Bakanauskas. Esą vietos kultūra lėšų gauna tik įstaigoms išlaikyti (etatams, komunalinėms išlaidoms), o renginiams organizuoti pinigų nebelieka. Užsiminė: jei nebus finansavimo – nebebus ir renginių.
„Birželio 9 dieną Žemaičių dailės muziejuje buvo numatyta Pasaulio žemaičių dailės paroda. Tačiau jei negausime pinigų iš Kultūros ministerijos – neorganizuosime parodos visai“, – pareiškė A. Bakanauskas.
Prieš akis – Moksleivių dainų ir šokių šventė
Kitais metais vasarą Vilniuje vyks Respublikinė moksleivių dainų ir šokių šventė. Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis informavo, kad iš Plungės rajono savivaldybės joje turėtų dalyvauti 23 kolektyvai – 540 vaikų ir 18 vadovų.
Be pinigų ir čia neapsieisi. Nemažos sumos reikia kelionės išlaidoms, be to, moksleivių kolektyvai jau prašo naujų drabužių, muzikos instrumentų, apsiaustų nuo lietaus ir pan.
Pasak R. Raibužio, vien už kelionę į sostinę ir atgal Plungės pasiuntiniams reikėtų 44 tūkst. Lt. Pridėjus kitas būtinas išlaidas, šiai šventei iš Savivaldybės biudžeto atskira eilute tikimasi 88 tūkst. Lt.
Posėdžiautojai prašė skyriaus vedėjo sužinoti, ar kelionės nežada apmokėti Švietimo ir mokslo ministerija. Tuomet lėšų poreikis moksleivių šventei būtų per pusę mažesnis.
„Dalyvauti šventėje, be abejo, reikia, nes kolektyvai jau perėję atrankas, o 240 šokėjų į šventę pakviesti be atrankų, nes Plungės kolektyvai yra išties aukšto lygio“, – pažymėjo R. Matulis.
Kviečia surengti Žemaičių dienas Vilniuje
D. Martišienė perdavė mero nuostatą, kad plungiškiams reikia dalyvauti ir tinkamai atstovauti savo tarmei ir kultūrai per Kaziuko šventę Vilniuje numatytose Žemaičių dienose.
Mero patarėja informavo, kad vilniečius anksčiau jau linksmino aukštaičiai ir dzūkai, dabar esą žemaičių eilė. Sakė dalyvavusi Telšiuose surengtame pasitarime. Vilniečiai neva laukia profesionalių menininkų. Šeštadienį vyktų karnavalinės eitynės, šurmuliuotų mugė, Rotušės aikštėje plungiškiai dideliame ekrane turėtų galimybę pademonstruoti rajoną reprezentuojančią vaizdo medžiagą.
Sostinė įpareigoja apsieiti be kičo, parodose turėtų dalyvauti tik sertifikuoti kūrėjai. Kainuotų viskas, išskyrus delegacijos, kuri atstovautų Plungei, maitinimą.
Panašu, kad apie Žemaičių dienas dar bus kalbama kituose posėdžiuose. Net Kultūros reikalų tarybos nariai negalėjo apsispręsti, ar plungiškiams dalyvauti visoje Kaziuko mugės programoje, ar tik vienoje iš jos sudedamųjų dalių: koncerte, parodoje, mugėje.
