Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Aktualijos » Iš ko ki­lęs gim­to­jo mies­to var­das?

Iš ko ki­lęs gim­to­jo mies­to var­das?

Me­rė El­vy­ra La­pu­kie­nė ir jos pa­ta­rė­jai, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Al­ber­tas Krau­lei­dis ir jo ko­man­da tu­rė­jo tirš­tai nu­raus­ti, kai į Mies­to šven­tę at­vy­ku­sios Bjerk­rei­mo (Nor­ve­gi­ja) sa­vi­val­dy­bės de­le­ga­ci­jos na­riai per ofi­cia­lų priė­mi­mą man­da­giai pa­si­tei­ra­vo, iš ko ki­lę mū­sų bran­gios ša­le­lės Lie­tu­vos ir Plun­gės, šie­met pa­skelb­tos Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne, pa­va­di­ni­mai. Sve­čiai at­sa­ky­mo į sa­vo klau­si­mą taip ir neiš­gir­do. Val­džia ne­pa­sa­kė, nes, ma­tyt, pa­ti ne­la­bai ži­no...

Iš keb­lios pa­dė­ties me­rė E. La­pu­kie­nė ban­dė gel­bė­tis eksp­rom­tu: „Čia Lie­tu­va, čia lie­tūs ly­ja"... Ta­čiau Lie­tu­va - ne vie­nin­te­lė pa­sau­lio ša­lis, ku­rio­je ly­ja! Ga­li bū­ti, kad Nor­ve­gi­jo­je sta­tis­tiš­kai ly­ja kur kas dau­giau.
Is­to­ri­kai tu­ri daug Lie­tu­vos var­do ki­li­mo teo­ri­jų. Be­ne rea­liau­sia ta, kad ša­lies pa­va­di­ni­mas hid­ro­ni­mi­nis, ki­lęs iš ga­na kuk­laus Lie­tau­kos upe­lio pa­va­di­ni­mo.
Ne vie­na teo­ri­ja yra ir apie Plun­gės mies­to pa­va­di­ni­mo kil­mę. Pa­si­kal­bė­ję su Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus (ŽDM) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja is­to­ri­ke Jo­lan­ta Skur­daus­kie­ne, no­ri­me per­teik­ti jos ir is­to­ri­ko Jo­no Drun­gi­lo iš Vil­niaus uni­ver­si­te­to min­tis.
J. Skur­daus­kie­nė pa­ro­dė vie­ną ver­tin­gą ŽDM fon­dų eks­po­na­tą - 1894 me­tų lie­pą ku­ni­gaikš­čio My­ko­lo Ogins­kio už­sa­ky­mu pa­da­ry­tą Plun­gės že­mė­la­pį, ku­ria­me aiš­kiai ma­ty­ti per mies­tą vin­giuo­jan­ti, iš Nar­vi­lo eže­ro iš­te­kan­ti, į Bab­run­gą įte­kan­ti upe­lė, ku­ri ru­siš­ko­mis rai­dė­mis (kaip ir vi­si ki­ti že­mė­la­py­je pa­žy­mė­ti ob­jek­tai) įvar­dy­ta kaip Pap­lun­ga!
Že­mė­la­pis bu­vo da­ry­tas po 1894 me­tų bir­že­lio 24 die­ną per Šv. Jo­no at­lai­dus ki­lu­sio gais­ro, ku­ris nu­siau­bė vi­są Plun­gės mies­te­lį. Že­mė­la­py­je bu­vo pa­žy­mė­ta, ku­rie pa­sta­tai su­de­gė, ku­rie - li­ko.
J. Skur­daus­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad se­nie­ji Plun­gės gy­ven­to­jai Pap­lun­gą dar tu­rė­tų at­si­min­ti. Upe­lė bu­vo pra­dė­ta ka­na­li­zuo­ti po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, Plun­gei at­si­sta­tant ir ple­čian­tis - kaip ir Tel­šė Tel­šiuo­se.
Pap­lun­gos iš­ta­kos iš Nar­vi­lo eže­ro ir da­bar dar ma­ty­ti, ta­čiau už ke­lio­li­kos met­rų upe­lė tie­siog pra­smen­ga po Eže­ro gat­ve. Po že­mė­mis jos van­de­nė­lis sro­ve­na sker­sai Lais­vės gat­vę ly­giag­re­čiai su M. K. Čiur­lio­nio gat­ve pro UAB „Že­mai­ti­jos su­ve­ny­ras" ir Se­na­mies­čio mo­kyk­los te­ri­to­ri­jas.
Ar te­ko gir­dė­ti, kad kar­tais van­duo lyg iš nie­kur iš­si­ver­žia Mi­ni­jos gat­vė­je, ne­to­li san­kry­žos su Rie­ta­vo gat­ve? Tai ne šal­ti­nis, tai Pap­lun­ga ieš­ko ke­lio į die­nos švie­są! Ke­li met­rai jos srau­naus van­de­nė­lio dar te­ka že­mės pa­vir­šiu­mi jau ano­je Rie­ta­vo gat­vės pu­sė­je, ta­čiau tuoj pra­smen­ga į dvo­kian­čius Pa­lan­kės gat­vės tven­ki­nius, o jau iš jų grio­viu pa­lei Pap­rū­džio gat­vę nu­te­ka į Plun­gės jū­rą. Tai maž­daug toks šian­dien Pap­lun­gos, ku­rios beveik nie­kas ne­p­ri­si­me­na, ke­lias.
Pa­sak is­to­ri­ko J. Drun­gi­lo, yra trys Plun­gės mies­to var­do kil­mės ver­si­jos: liau­dies, ant­ro­po­ni­mi­nė ir hid­ro­ni­mi­nė.
Pa­gal liau­dies eti­mo­lo­gi­ją Plun­gės vie­to­var­dis sie­ja­mas su veiks­ma­žo­džiu „plunk­tis", ku­ris reiš­kia api­pe­šio­ti - muš­tis (pa­ly­gi­ni­mui - „Neik į Plun­gę, nes ten plun­kia­si". Taip esą sa­ky­da­vo tel­šiš­kiai).
Ant­ro­po­ni­mi­nės ver­si­jos au­to­riai mies­to pa­va­di­ni­mą lin­kę kil­din­ti iš pa­var­dės Plun­gė, ku­ri, be­je, bu­vo la­biau pa­pli­tu­si Pak­ruo­jo, Pa­ne­vė­žio, Rad­vi­liš­kio ir Ute­nos ra­jo­nuo­se, o Še­du­vo­je vie­nu me­tu gy­ve­no net 45 Plun­gės! Ta­čiau pa­tik­ri­nus anks­ty­viau­sius, dar XVI am­žiaus pra­džios, Že­mai­ti­jos val­do­vo vals­tie­čių su­ra­šy­mus ir iš­li­ku­sius Plun­gės mies­to in­ven­to­rius, is­to­ri­kai to­kios pa­var­dės ne­ra­do.
To­dėl pa­ti įti­ki­na­miau­sia ir yra hid­ro­ni­mi­nė ver­si­ja, kad Plun­gės var­das ki­lęs iš upe­lio, te­kė­ju­sio per mies­te­lį, pa­va­di­ni­mo. Šią ver­si­ją pa­re­mia to­pog­ra­fi­niai, kal­bi­niai ir ar­cheo­lo­gi­niai duo­me­nys.
Pa­ti Plun­gė kaip mies­te­lis ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­ma nuo XVI am­žiaus aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio, ta­čiau ti­kė­ti­na, kad įsi­kū­rė kiek anks­čiau.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama