Iš sukčiavimu kaltinamo L. Morkio nukentėjusieji prašo priteisti tūkstančius

Rugsėjo 22-ąją teisme kaltinamasis L. Morkis pasirodė vienas – jo nelydėjo joks advokatas. Taip pat atvyko du nukentėjusieji – Romas Navickas iš Mardosų ir Darius Vičius iš Stalgėnų, du liudytojai – Alfonsas Majauskas iš Telšių ir Tomas Jakutis iš Plungės (dabar – iš Pravieniškių pataisos namų). Nors nukentėjusiųjų turėjo būti dar keliolika, tačiau dėl įvairių priežasčių tų žmonių nebuvo: vieni prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, kiti šiaip nesivargino ateiti, dar kitiems nebuvo įteikti šaukimai. Būtent dėl pastarosios priežasties byla iš esmės nebuvo nagrinėta – apklausti tik atvykusieji.
Prieš nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausą L. Morkis pateikė du prašymus. Pirmiausia jis panoro iš teismo išprašyti spaudos atstovus – pageidavo uždaro teismo posėdžio. Motyvas – viešumas gali pakenkti jo įmonės, jo šeimos ir jo paties reputacijai (šioje vietoje labai jau norisi pasakyti, jog apie reputaciją reikėjo galvoti anksčiau – aut. past.). Teisėjas nutarė, kad visuomenė turi teisę žinoti, ir atmetė kaltinamojo prašymą.
Kitas sukčiavimu kaltinamo plungiškio prašymas taip pat buvo atmestas. L. Morkis buvo sugalvojęs paprašyti, kad byla jam būtų iškart nutraukta arba grąžinta prokuratūrai. Konstatuota, kad pažeidimų dėl kaltinamojo akto surašymo nėra ir kad tik bylą išnagrinėjus paaiškės, ar šį asmenį išteisinti, ar apkaltinti.
Pradėjus apklausą, pirmasis apie savo atvejį pasakojo R. Navickas. Laikraštyje radęs skelbimą, kad įdarbinama Anglijos fabrikuose, 2008 metų gruodžio 8 dieną vyras paskambino nurodytu telefonu. Susitikimai su L. Morkio pavaduotoju, tokiu ponaičiu Eitvydu, vyko Plungės kavinėse. Per antrą susitikimą R. Navickas pasirašė sutartį, kurioje buvo L. Morkio ir Eitvydo parašai, įdavė pastarajam 700 litų ir ėmė laukti išvykimo. Žinojo, kad už kelionę iš Klaipėdos autobusiuku dar turės sumokėti 400 litų, o pragyvenimas kas savaitę kainuos po 50 svarų sterlingų. Kadangi po tiek pat – po 50 svarų sterlingų – buvo žadamas dienos uždarbis, vyras su viskuo sutiko.
Deja, lūkesčiai visiškai neatitiko tikrovės. R. Navickas išvyko į Angliją, bet jokio fabriko jis nematė. Visas darbas – dvi dienos prie braškių, už ką jis negavo jokio atlyginimo. Tik už pragyvenimą vis buvo prašoma sumokėti iš anksto po 50 svarų sterlingų, o darbo nebuvo, liepė laukti. Sutikęs ten esančius lietuvius, išgirdo, jog jie visi yra apgauti. „Turėjome bėgti, kad nesužinotų viršininkas – būtų atėmę asmens tapatybės korteles. Grįžau su dviem plungiškiais ir keturiais šilutiškiais po savaitės su tuo pačiu autobusiuku, kuris atvežė naują kompaniją darbo besitikinčių lietuvių“, – pasakojo vyras. Nukentėjusysis guodėsi, kad pažįstamiems yra likęs skolingas – jis prarado 2 450 litų. Tokią sumą ir paprašė priteisti iš L. Morkio.
Į analogišką situaciją pateko ir D. Vičius. Jis sumokėjo 900 litų, pasirašė vadinamąją konsultavimo sutartį ir išvyko į Angliją. Už kelionę ir pragyvenimą mokėjo kaip ir R. Navickas. Jokio žadėto darbo fabrike jis taip pat nesulaukė, tik penkias dienas pasidarbavo prie gėlių, už ką gavo 160 svarų sterlingų. Mėnesį pasiklausęs pažadų, jog darbo kada nors bus, D. Vičius už paskutinius pinigus grįžo namo. Jis patirtus nuostolius įvertino 3 045 litais, tiek prašė priteisti iš L. Morkio.
Liudytojas iš Telšių A. Macijauskas pasakojo, jog skelbimą laikraštyje perskaitė ir jo sūnus Kęstutis. Jiedu abu atvyko į Plungę, Stoties gatvėje susitiko su L. Morkio patikėtiniu, viską smulkiai išsiteiravo. Po kelių savaičių vėl atvyko ir su L. Morkiu bei dar vienu asmeniu susitiko kavinėje. Jiems buvo garantuota, kad darbo Anglijoje yra. Pasirašė sutartį, sumokėjo 300 litų, ir sūnus išvyko į užsienį. Deja, per dešimt dienų, kiek ten išbuvo, Kęstutis nedirbo nė dienos. Nuostoliai nebuvo atlyginti.
Dėl telšiškio atvejo kaltinamasis turėjo keistų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl Kęstutis išbuvęs tik dešimt dienų? Neva būtų ilgiau buvęs, darbo būtų sulaukęs... A. Macijauskas atsakė tiesiai šviesiai: sūnui baigėsi ir maistas, ir pinigai. „Tai kodėl jis pasiėmė per mažai?“ – nustebo L. Morkis.
Liudytojas T. Jakutis pasakojo, jog tarpininkaujant L. Morkiui taip pat buvo išvažiavęs į Angliją 2009 metų pavasarį. Darbo ir jis negavo, bet išlaidas – 800 litų – kaltinamasis jam atlyginęs.
Dėl kitų nukentėjusiųjų apklausos padaryta pertrauka. Sukčiavimu kaltinamas L. Morkis pareiškė norą kalbėti paskutinis.
Apie L. Morkio agentūras „GlaJobs“ (Vytauto g. 10) ir „Lauren“ (Stoties g. 17) „Plungės žinioms“ jau ir anksčiau pasakojo nukentėję asmenys, apie tai laikraštis rašė pernai sausį straipsnyje „Išvežė ir paliko likimo valiai“. Kas čia per agentūros ir kodėl joms klijuojamas žodis „aferistai“, galima pasiskaityti ir interneto puslapyje www.skundai.lt.