Išvežė ir paliko likimo valiai
Krizės iškamuoti darbo ieškantys žmonės vis dažniau užkimba ant sukčių kabliuko. Patikėję auksiniais pažadais ir sumokėję iš anksto pinigus už įdarbinimą, netrukus jie lieka „prie suskilusios geldos": nei darbo, nei pinigų...
Pasipelnyti iš tokio sukčiavimo būdo bando ir kai kurie plungiškiai. Į redakciją užėjęs vyras tvirtino, kad vienos tokios firmelės vadovas - praeityje žinomo Plungės politiko sūnus Laurynas...
Į „Plungės žinių" redakciją užsuko perpykęs jaunas vyras ir papasakojo, į kokią padėtį pateko įdarbintojų užsienyje pažadais patikėjęs jo svainis. O gal yra ir daugiau nukentėjusių norinčių įsidarbinti užsienyje mūsų savivaldybės gyventojų? Plungiškis Remigijus kviečia suvienyti jėgas ir kartu ieškoti teisybės per teisėtvarkos organus.
Remigijus papasakojo, kad jo 20-metis svainis Tomas ilgai ieškojo darbo Lietuvoje. Bevartant rajono laikraščius vaikino dėmesį patraukė „Žemaityje" išspausdintas skelbimas, kuriame siūloma tautiečiams tarpininkauti ieškant darbo užsienyje - esą nuvežame į Angliją, įdarbiname fabrikuose, statybose. Tuo užsiimanti įstaiga biurą buvo atidariusi Plungėje, Vytauto g. 10. Reikalus greitai sutvarkė, kažkokius popierius Tomui pasirašyti pakišo vyrukas, prisistatęs Laurynu.
Į Angliją, sumokėjęs Laurynui Plungėje 500 litų, Tomas pateko prieš Kalėdas. Apgyvendino, kaip vaikinas guodėsi namuose likusiems giminaičiams, kažkokiame apleistame „bomžyne", kuriame mėtėsi tušti buteliai ir tvyrojo graužikų ir alkoholio tvaikas.
Londone pasitikusi Viktorija iš Tomo paėmė dar 200 svarų sterlingų - esą kažkokiems dokumentams tvarkyti, o pati išvyko tarpušvenčiu atostogauti... Eik, kur nori, dirbk, ką nori - apie jokį įdarbinimą nebuvo nė kalbos!
Laimei, Anglijoje gyveno prieš ketverius metus uždarbiauti išvykusi Tomo teta, todėl jis visiškai svetimoje aplinkoje dar turėjo žmogų, į kurį buvo galima kreiptis pagalbos. Tačiau kartu su Tomu važiavęs draugas, supratęs, kad juos dėl įdarbinimo užsienyje tiesiog „išdūrė", sukrapštęs paskutinius pinigus grįžo į Lietuvą. Tomas liko ir padedamas giminių pats ieškosi darbo. Natūralu, jog kyla klausimas, už ką jis sumokėjo 500 litų Laurynui ir dar 200 svarų sterlingų - Viktorijai?
Panašu, kad plungiškis Tomas - ne vienintelis lietuvis, kurį gana rafinuotai apgavo Lauryno ir Viktorijos tandemas. Daugiau panašių istorijų ir pasipiktinusių žmonių komentarų galima aptikti internete įvedus kodinius žodžius - Lauryno Morkio įdarbinimo agentūra „Gla Jobs".
Susisiekėme su Laurynu Morkiu. Deja, jis plungiškio Tomo situacijos komentuoti nepanoro arogantiškai atšovęs, kodėl esą JIS apskritai turįs kažkam kažką komentuoti?
Gana keista, kad dar gana jaunam vyrukui jau kyla tokie hamletiško pobūdžio klausimai: komentuoti - nekomentuoti? Penki šimtai litų šiandieninėje Plungėje ant tako nesimėto, todėl jei jau sugebėjai tokią sumelę iš patiklaus žmogaus paimti ir įsidėti į savo kišenę, tai būk malonus pasakyti, už kokias paslaugas!
Tiesa, kiek atlyžęs L. Morkis teikėsi pasakyti, jog jis ne įdarbina, o tik konsultuoja mokesčių ir įsidarbinimo Didžiojoje Britanijoje klausimais (tačiau kiek ta jo konsultacija verta?), o įdarbinimu esą užsiima iš Vilniaus kilusi, bet Londone gyvenanti ir ten savo įmonę įregistravusi Viktorija. Geras biznio planas! Gal jis iš tiesų pasirodys įdomus teisėtvarkai?
