Kaip už valdiškas lėšas susikurti sau pragyvenimo šaltinį?

Kaip ir seniau, taip ir šiemet politikai vėl nutarė lipti ant to paties grėblio: žūtbūt reikia steigti „Vienos nakties paslaugos“ centrą (kitaip sakant, girtuokliams išblaivinti ir nemokamai už valdiškus pinigėlius pasivalgyti ir pasišildyti skirtą įstaigą – aut. pastaba). Idėja graži ir negalima būtų teigti, kad nereikalinga. Juk ir tokiais mūsų piliečiais reikia pasirūpinti – meta argumentą politikai ir pradeda lyg niekur nieko mėtytis į kairę ir į dešinę milijoninėmis sumomis...
„Reikia 1,5 milijono litų šiam centrui įsteigti! Dar po 100-200 tūkst. litų pridėti kasmet už centro personalo išlaikymą, mokesčius, šilumą, vandenį ir velniai žino dar už ką!“ – be jokių skrupulų mintimis dalijasi valdančiosios daugumos atstovai. „Reikia ir net labai reikia“, – beveik maldauja politikų šios idėjos iniciatorius, Nakvynės namų direktorius Gintaras Armalis.
Galima teigti, kad šeimas išdavę, dirbti tingintys ir socialines pašalpas iš valstybės biudžeto ryjantys prasigėrę mūsų tautiečiai – svarbesni už daugiavaikes šeimas ar neįgaliuosius!
Klystu? Perdedu? Tada paklauskit daugiavaikių šeimų ir neįgaliųjų draugijų atstovų, kokiomis sumomis juos pamalonino valdžia per pastaruosius 10-15 metų.
Visgi, suprantama, ir prasigėrusiąja visuomenės dalimi reikia pasirūpinti.
Tačiau į jokius protingumo kriterijus netelpa siūlymai Savivaldybei už 1,5 milijono litų žūtbūt įsigyti vieno pagarsėjusio verslininko-ūkininko nutriušusį pastatą ir ten įkurti minėtąjį centrą. Negana to, Savivaldybei dar reiktų kasmet kišti siaubingas lėšas jam išlaikyti (geriausias panašaus neūkiškumo pavyzdys – viešasis Plungės tualetas: per metus jam išleidžiama jei ne dešimt, tai bent tris-penkis kartus daugiau nei gaunama pajamų. Gal pajamos ir būtų didesnės, jei bent atsirastų rodyklės, rodančios, kur tas tualetas yra...)! Tokiu absurdišku politikų svaičiojimu nusistebėjo net ir valdančiajai daugumai priklausantis vicemeras Mindaugas Jurčius: esą ar ne pigiau išeis pastatyti naują pastatą ir jį įrengti?
Žinoma, pigiau, ir net dvigubai, jei ne trigubai. Tai jums patvirtins daugelis statybų žinovų. Tik valdžiai tai – nė motais. Jie net surado, iš kur gauti pinigėlių: va jei parduotų šiam verslininkui dalį pastato Vytauto g. 9B (vieną dalį jis jau valdo), tai gal ir gautų tą milijoną... Na, politikai viską mato per rožinius akinius, tad nenuostabu, kad už 77 kv. m plotą jie savo kišenėse jau skaičiuoja milijoninę sumą... Juokas juokais, tačiau net buvęs meras Vytautas Jonutis ne kartą yra sakęs, kad krizės metais pardavinėti turtą – neprotinga. Ar protas nugalės naujosios valdžios užsispyrimą, pamatysime.
Tačiau ar išvis reikia ką nors parduoti, pirkti, renovuoti, statyti? Juk, kaip sako patys politikai, rajono situacija sunki – pinigų nėra. Tai kodėl vėl ieškoma būdų, kaip parduoti savo turtą, pasiskolinti, ir krizės laikais mesti pinigus į balą, kai galima tai padaryti nepalyginamai pigiau?
Jei valdžia išties nori pasirūpinti degradavusiais mūsų piliečiais, tai tegul siekia, kad tai būtų padaryta profesionaliai ir neišlaidaujant.
Ne kartą rašėme, kad panašias paslaugas teikė (nors ir lėšų ne visada gaudavo) VšĮ Plungės savivaldybės ligoninė. Tai jai per metus kainuoja nuo 20 iki 30 tūkst. litų. Ligoninės direktorius Antanas Martusevičius yra sakęs, kad ir laisvų patalpų savo įstaigoje turi – tereikia jas paremontuoti. Nereikia jokių milijonų, gal nereikės nė 100 tūkst. litų – ir patalpos atsiras, ir kvalifikuota pagalba bus suteikta!
Medikai atvirai sako, kad joks naujasis „vienos nakties paslaugos“ centras nepadarys to, ką gali medikai. Bet kokiu atveju girtą pilietį, kaip sako ligoninės vadovas, vis tiek teks pirma atvežti pas juos, kad būtų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Tai irgi kainuos. Tiek pat (o gal ir daugiau), kiek ir dabar mokama ligoninei. Kam mokėti dukart?
Suprantama, daugelis pastaruoju metu siekia už valdiškus pinigėlius susikurti sau pragyvenimo šaltinį. Todėl nenuostabu, kad Nakvynės namų ir moterų krizių centro vadovas nelinkęs, kad girtuoklius blaivintų ligoninėje galintis įsikurti (ir žymiai pigiau kainuosiantis) centras. Beje, šių įstaigų vadovas ne kartą yra pabrėžęs, kad į Nakvynės namus girti jo gyventojai negali grįžti – jų jis nepriima. Štai jums ir problemos sprendimas: neblaivus grįžęs jų gyventojas bus iškart patalpinamas už kelių metrų esančiame „Vienos nakties paslaugos“ centre, o vėliau, išsiblaivęs, galės grįžti ir į savo kambarį Nakvynės namuose! Susidaro įspūdis, kad dėl šių gyventojų steigiamas vos ne penkių žvaigždučių viešbutis...
G. Armalio iniciatyva graži. Tik ši iniciatyva neturi tuštinti visų gyventojų kišenių. Tad atviras klausimas lieka, kokį kelią šiai paslaugai teikti pasirinks mūsų išrinktieji: taupys mokesčių mokėtojų lėšas ar ne? O gal pradės rūpintis ir daugiau dėmesio skirs ne tik socialinei paramai, bet ir verslo bei ūkio skatinimui?