Kulių gaisrininkas tapo filmuko personažu

Tą dieną Stonaičiuose sudegė Daivos Gečienės vieno aukšto namas. Ugnis suniokojo visą šeimos užgyventą turtą.
D. Gečienė papasakojo, kad vasarį pasiprašė kasmetinių atostogų ir su vyru bei dukryte laikinai persikėlė pagyventi į Stanelius - gera pažįstama paprašė išleisti į ligoninę operacijai. Šeima sutiko kurį laiką pagyventi, prižiūrėti moteriškės namus ir pašerti gyvulius.
Moteris sakė, jog į Stanelius atvažiavo taip, kaip stovi, tik vyras ir dukra dar po vieną drabužių komplektą buvo pasiėmę, nes vienam reikėjo į darbą, kitai - į mokyklą.
Vasario 12-osios popietę pirmoji D. Gečienei į mobilųjį telefoną paskambino giminaičių mergaitė ir pasakė, kad kažkaip negražiai Stonaičiuose dūmai iš jų namo rūksta - ne vien tik iš kamino, bet ir per stogą... Kai šeima atskubėjo prie savo gyvenamojo būsto, iš jo jau veržėsi atvira liepsna ir nieko iš patalpų nebebuvo įmanoma išnešti.
Žmonės kalbėjo, kad pirmieji į gaisrą atvyko Plungės ugniagesiai, neilgai trukus - ir Kulių, Žlibinų komandos. Iš Žlibinų atvyko tik vienas ugniagesys, o iš Kulių - visas ekipažas: ir vairuotojas, ir ugniagesys.
D. Gečienė sakė, kad buvo ištikta šoko ir ne itin sužiūrėjo, kas ir kaip gesina. Tik matė, jog plungiškiai ugniagesiai išsikirto tvenkinyje eketę, kad gaisrui gesinti netrūktų vandens.
Tačiau aplinkui buvo ir daugiau kaimo gyventojų, kurie padėjo gesinti gaisrą ir matė, kaip tai daro ugniagesiai. Vienas iš talkinusiųjų - stonaitiškis Stasys Urbanavičius.
Vyras pasakojo, kad jam iš karto įtarimų sukėlė Kulių ekipažas. Kai Kulių punkto mašina prisistūmė prie gaisravietės, ugniagesys įtartinai ilgai nelipo iš kabinos ir žmonėms reikėjo eiti jo kviestis.
„Tas vyrukas vos išrėpliojo iš mašinos ir dirbo kaip atbulas, net žarnų nesugebėjo išvynioti, o kai paleido vandenį, nenulaikė srovės", - piktinosi S. Urbanavičius. Esą vandenį Kulių ugniagesys laistė sau po nosimi, jo kojos akivaizdžiai linko per kelius ir pynėsi, todėl kaimo vyrai atėmė iš kuliškio gaisrininko žarną ir ugnį kurį laiką gesino patys.
Plungės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vladas Šimkus atsisakė užsukti į redakciją pažiūrėti filmuko, kuris vaizdžiai iliustruoja pavaldinio darbą, tačiau apie gaisro gesinimą Stonaičiuose šį tą, pasirodo, jau buvo girdėjęs.
V. Šimkus sakė, jog tą dieną Kulių punkte budėjęs ugniagesys Arūnas Krasauskas turėjo sveikatos problemų, dėl to esą jam ir linko kojos.
„Esu susirūpinęs dėl A. Krasausko sveikatos ir pats jį lydėjau pas Plungės medikus, kai pasibaigė jo medicininės kortelės galiojimo laikas. Nuvažiuotumėte į Kulius pažiūrėti - jam ir šiandien kojos linktų... Kodėl žmonės, įtarę, kad ugniagesys gali būti neblaivus, netikrino alkoholio tikrintuvu? Negražu apkalbėti ugniagesį, kai įrodymų dėl girtumo neturi", - gynė pavaldinį V. Šimkus.
Tikrai, negražu apkalbėti už akių, todėl tiesiai šviesiai ir paties A. Krasausko klausėme, kaip jam sekėsi Stonaičiuose gesinti gaisrą. Kaip ir buvo galima numanyti, stonaitiškių pasakojimą, kad gaisravietėje nesusitvarkė su pareigomis, jis kategoriškai paneigė ir teigė, kad žarną visą laiką valdė pats, tik vieną kartą buvo perdavęs Žlibinų ugniagesiui, kai tas palipo ant namo stogo.
A. Krasauską, nors buvo ne jo budėjimo para, sutikome Kulių priešgaisriniame punkte. Jo vyresnis kolega iš kitos pamainos kaip įmanydamas gynė bendradarbį ir piktinosi, kad nukentėjusieji nuo gaisro labai dažnai skleidžia prasimanymus, jog gaisrininkai gaisro gesinti atvažiuoja girti ir be vandens. Esą jam pačiam ne sykį teko kone susimušti norint gaisravietėje atlikti savo pareigą, nes savininkai kartais puola ugniagesius taip, lyg jie būtų padegę namus ar kitą turtą... O A. Krasauskas esąs lėtesnio būdo, todėl jį kaimiečiai galėjo ir apstumdyti...
Gydytojai A. Krasauskui laikino nedarbingumo pažymėjimo dėl linkstančių kelių nepasiūlė, tačiau ugniagesys sakė, jog paskyrė nemažai vaistų.