Miestelių herbai. Kam jie reikalingi?

Neseniai Lietuvos paštas pranešė, kad išleido trijų miestų – Plungės, Ignalinos ir Kaišiadorių – pašto ženklus su jų herbais. Atrodo, nieko ypatinga neįvyko, juk pašto ženklų su įvairiais simboliais leidžiama daug. Tačiau su tuo tikrai nesutiks istorikai, filatelistai, muziejininkai ir savo kraštą gerbiantys žmonės. Žinoti savo krašto, kaip ir valstybės, simbolius privalu.
„Plungės žinios“ atliko nedidelį žinių patikrinimą keliuose savivaldybės miesteliuose. Deja, tenka pripažinti, kad mažai kas žinojo, ar jų miestelis turi savo heraldinį simbolį, o jei ir turi, tai nežinojo, kas jame pavaizduota... Tai ir paskatino trumpai visiems priminti mūsų savivaldybės vietovių herbus.
Seni ir neseniai sukurti herbai
Mūsų savivaldybėje senuosius, dar Abiejų Tautų Respublikos karaliaus suteiktus, herbus turi tik Plungė ir Plateliai. 2002–2003 metais kelių bendruomenių ir Savivaldybės vieno iš vadovų Viganto Danilavičiaus iniciatyva nutarta, kad herbus turi turėti ir keturi savivaldybės miesteliai: Kuliai, Alsėdžiai, Žemaičių Kalvarija ir Šateikiai. Kreiptasi į Žemaičių dailės muziejų, kad tuos herbus sukurtų. Tačiau išsiaiškinta, kad muziejus gali teikti tik rekomendacijas, o simbolį turi išrinkti pati bendruomenė. Suformulavusi savo pageidavimus, ji turi kreiptis į Lietuvos heraldikos komisijos specialistus ir ten toliau derinti herbo kūrimo klausimus.
Kulių, Alsėdžių ir Žemaičių Kalvarijos bendruomenės tą ir padarė. Atkaklumo ir kantrybės tada, atrodo, pritrūko tik šateikiškiams.
Mero regalijose – taip pat miestelių herbai
Galima paminėti vieną iš įdomesnių šios simbolikos naudojimo atvejų Plungėje. Herbais yra papuošta plungiškio dailininko Algimanto Veselio sukurta Plungės rajono savivaldybės mero regalija – grandinė (insignija). Jeigu į ją pažiūrėsite iš arčiau, išvysite ne tik Plungės, bet ir kitų savivaldybės vietovių herbus. Grandinėje palikta vietos ir toms vietovėms, kurios tuo metu, kai regalija buvo kuriama, herbų dar neturėjo – Šateikiai, Žlibinai ir kt.
Kur ir kaip galima naudoti miesto herbą?
Plungės rajono savivaldybės taryba 2005 metų sausio 27 dienos posėdyje patvirtino herbo naudojimo tvarką. Pagal ją herbą gali naudoti Savivaldybei pavaldžios įstaigos, Savivaldybės administracijos padaliniai antspauduose, mero regalijose, dokumentų blankuose, iškabose, Savivaldybės vėliavoje ir tai tik gavus Savivaldybės tarybos leidimą. Informaciniuose leidiniuose, kreditinėse kortelėse, leidiniuose su kitų miestų herbais ir vėliavomis, renginiuose ir informacinėje Savivaldybės atributikoje, dekoratyviniuose meno kūriniuose, reprezentuojančiuose Plungės rajono savivaldybę, ir kitais atvejais – tik atskiru mero potvarkiu. Jei miesto ženklą siekiama naudoti komerciniais tikslais – įmonėms reikia gauti Savivaldybės tarybos leidimą.
Ar Plungės dovanų, suvenyrų ir meno dirbinių parduotuvių savininkai, kurie prekiauja daiktais su miesto simboliais, yra gavę Savivaldybės tarybos leidimą? Redakcijos kalbinti kai kurie pardavėjai net nežinojo, kad tokia tvarka yra. Ar tokia nustatyta tvarka yra gera, irgi kelia abejonių, nes pati Savivaldybė nėra sugalvojusi būdo patikrinti, kaip laikomasi priimto nutarimo... Todėl nenuostabu, kad daug kur galima pamatyti iškraipyto vaizdo ir spalvų herbo imitacijų.

Plungės miesto herbas
Mėlyname lauke raudonu kaspinu perrištas auksinis kviečių pėdas, virš jo – auksinė Dievo apvaizdos akis.
1792 metų sausio 13 dieną Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Plungei suteikė miesto teises ir herbą. Jame – kviečių pėdas, laisvai surištas mazgu, o virš varpų – Dievo apvaizdos akis. 1792-ųjų viduryje miesto herbas ir savivalda panaikinti. 1969 metais herbas pirmą kartą atkurtas oficialiai: tada dėl ideologinių priežasčių Dievo apvaizdos akis pakeista į saulę. Bet ši modifikacija 1970 metais buvo uždrausta. Dar kartą herbas atkurtas 1990 metais.
Herbe vaizduojamas kviečių pėdas reiškia, kad vietovė yra turtinga, o Dievo apvaizdos akis buvo Ketverių metų seimo ideologinis simbolis.

Alsėdžių herbas
Žaliame lauke – auksinis pastoralas, apipintas sidabrinėmis vynmedžio šakelėmis su trimis auksinėmis vynuogių kekėmis.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2003 metų balandžio 25 dieną patvirtino Alsėdžių miestelio herbą. Jo fone pavaizduotas pastoralas – vienas svarbiausių vyskupo, kaip ganytojo, atributas. Vynmedis – dvasinio gyvenimo ir dosnumo, Kristaus pasiaukojimo ir prisikėlimo simbolis, o žalia skydo spalva simbolizuoja apylinkių grožį, gyventojų vilties ir laisvės siekius.
Herbo simboliais (pastoralu ir vynmedžiu) siekiama parodyti, kad miestelis išaugo vyskupų rezidencijos dėka.

Kulių herbas
Raudoname lauke – sidabrinis kaspinas su trimis juodais akmenimis.
Istorinio herbo Kulių miestelis neturėjo. 2008 metų rugpjūčio 12 dienos Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas dabartinis Kulių herbas.
Nuspręsta herbe pavaizduoti akmenis, nes jų apylinkėse daug, o ir Kulių pavadinimas kilęs nuo žemaitiško žodžio „kūlis“, reiškiančio akmenį.
Pirminį sumanymą pavaizduoti surištą linų pėdą ir apačioje atverstą knygą Savivaldybė atmetė kaip neatitinkantį miestelio pavadinimo.

Platelių herbas
Juodame fone – šventasis Petras, laikantis raktus. Jam virš galvos – vainiko formos aureolė.
1792 metų vasario 24 dieną Stanislovas Augustas Poniatovskis Plateliams suteikė laisvojo miesto teises ir herbą, kuriame pavaizduotas šventasis Petras (miestelyje nuo seno buvo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapinė bažnyčia), laikantis raktus. 1997 metų kovo 8 dienos Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas naujasis, panašus į pirmąjį, miestelio herbas.
Pirminis miestelio herbo variantas – juodame apskritime šventasis Petras žilais plaukais, mėlynais marškiniais, gelsvai rusvu apsiaustu. Šventojo galvą puošia auksinė vainiko formos ir spinduliuojančioji aureolės.
Platelių savivalda panaikinta 1792-ųjų viduryje. Po 205 metų miestelio herbas atkurtas pirmą kartą. Kadangi Platelių ir Punsko (Lenkija) herbai buvo beveik identiški, Lietuvos heraldikos komisija nutarė šventojo marškinius nuspalvinti raudonai ir virš galvos pavaizduoti tik vainiko formos aureolę.

Žemaičių Kalvarijos herbas
Sidabriniame lauke ant žalio trikalnio su sidabrine banguota juostele – raudona koplyčia, jai iš šonų – du raudoni lotyniški kryžiai.
Žemaičių Kalvarijos miestelio herbas patvirtintas 2003 metų kovo 12 dienos Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu.
Miestelio herbe, kaip minėta, vaizduojama ant kalvos stovinti koplyčia. Gardus, vėliau pavadintus Žemaičių Kalvarija, išgarsino ne solidesnė bažnyčios architektūra, bet Dievo Motinos paveikslas ir Kalvarijos, Kristaus kančių kelio stotys, arba koplyčios, atsiradusios šioje vietovėje XVII a. pirmojoje pusėje.
Verta žinoti:
* Lietuvos rniestų heraldikos atgimimu galima laikyti 1966 metus, kai prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Respublikinė heraldikos komisija, pirmoji tokio pobūdžio institucija, galima sakyti, per visą Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpį. Per beveik ketverius darbo metus buvo patvirtinti 46 miestų ir miestelių herbai. Tuomet ypač sudėtinga buvo atkurti istorinius herbus su religiniais motyvais. Dėl to vienur jų buvo atsisakyta, kitur simboliai pakeisti. Taip Anykščių herbe ant tilto vietoj šventojo Jono Nepomuko statulos atsirado mergina, vienoje rankoje laikanti knygą, kitoje – leliją. Plungės ir Šiaulių herbuose Dievo apvaizdos akis tapo stilizuota saulute. (Dr. Edmundas Rimša, „Šiuolaikinė Lietuvos heraldika“, www.iportfolio.lt)