Netekome Plungės garbės piliečio B. Lubio
Spalio 23 dieną atostogaudamas Druskininkuose staiga mirė mūsų kraštietis, Lietuvos signataras, technologijos mokslų daktaras, Pramonininkų konfederacijos vadovas 73 metų Bronislovas Lubys. Šis žmogus buvo ir Plungiškių draugijos prezidentas, ir Plungės garbės pilietis. Netektis sujaudino Plungės visuomenę, o ypač tuos žmones, kuriems teko su juo bendrauti.
Juozas Milašius, buvęs Plungės „Saulės“ gimnazijos direktorius:
– Labai gaila, kad netekome šitokios asmenybės. Tai buvo žmogus, niekada nepamiršęs savo mokyklos ir bendraklasių, kas 3–5 metus skatinęs visus atvykti į susitikimą. Jam buvo svarbu, kad klasės draugai nepamirštų vienas kito. Jis labai rūpinosi mokyklos reikalais – padėjo ne tik pinigais, bet ir savo užtarimu. Tai buvo paprastas ir kuklus žmogus, tiesiog mūsų bičiulis, iš kurio būdavo malonu priimti paramą. Jis niekada nesiekė viešumo – padėdavo tiesiog noriai ir žmogiškai. Jį buvau sutikęs šiemet po pirmos Mykolo Oginskio festivalio dienos, kalbėjomės. Tada jis užsiminė turėjęs bėdų dėl kojos skausmų, bet pasidžiaugė, kad jau viskas gerai, kad medikai jį „suremontavo“. Apie kitas sveikatos problemas nieko nekalbėjo, galbūt nešiojosi savyje. Labai tvirtas žmogus buvo – tiek fiziškai, tiek dvasiškai.
Danutė Ardavičienė, Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos mokytoja:
– Šis žmogus tuometinę Plungės 1-ąją vidurinę mokyklą baigė 1957 metais ir visą gyvenimą nepamiršo savo krašto. B. Lubio sąsajos su Plunge buvo išties ypatingos. Savo atsiminimuose jis rašė, jog norėtų dar kartą čia gimti. Jo buvo visur pilna: ir krepšinį žaidė, ir tautinius šokius šoko. Visada aktyvus, visada entuziastingas. Tas jaunystės judrumas jam neabejotinai padėjo ir ateityje, karjeroje. Be galo mylėjo savo miestą ir savo klasę. Kai 2007-aisiais, po 50 metų, atvyko į jubiliejinį susitikimą, kiekvienam klasės draugui padovanojo po fotoalbumą „Klasės draugai visam gyvenimui“. Jis aktyviai dalyvavo įkuriant Plungiškių draugiją, rūpinosi, kad jo gimtajame mieste būtų saugomos tradicijos ir kasmet vyktų Mykolo Oginskio festivalis, nepaprastai daug prisidėjo prie knygų leidybos. Taip pat rėmė mūsų įkurtą Jaunųjų plungiškių draugiją: šią vasarą dovanojo ekskursiją į Lenkiją ir kelionę laivu į Nidą, mums buvo sudarytos sąlygos aplankyti Klaipėdos universitetą. Jam buvo labai svarbu, kad jaunimas siektų mokslo.
Genovaitė Ūsienė, Plungės vaikų globos namų direktorė:
– Labai gerai prisimenu vieną įvykį: mūsų virtuvėje sugedo šaldytuvas ir mes nebeturėjome kur laikyti maisto produktų. Kaip tik tuo metu viename renginyje sutikau B. Lubį ir įsidrąsinusi prie jo priėjau. Nors anksčiau mums nebuvo tekę bendrauti, tačiau jis mane atidžiai išklausė ir supratęs padėties rimtumą iškart skyrė pinigų. Bene per dieną ar dvi mes jau turėjome naują šaldytuvą. Jis nieko neklausinėjo ir netikrino, tiesiog paprašė atsiųsti nuotrauką, kaip naujas daiktas atrodė. Tas jo paprastumas mane labai nustebino – tąsyk šio žmogaus pagalba mums buvo labai svarbi. Jo netektis, ko gero, skausminga kiekvienam plungiškiui – visi mes jautėme jo gerumą.
Genovaitė Žiobakienė, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė, Plungiškių draugijos viceprezidentė:
– Netekome nuostabaus kraštiečio, labai daug pasiekusio profesinėje srityje ir labai daug prisidėjusio prie savo krašto ir žmonių gerovės. Buvo neabejingas viskam, kas vyko jo gimtinėje. Plungiškių draugija buvo įkurta būtent B. Lubio iniciatyva – netrukus jau turėjome minėti 10-metį. Šis žmogus savo sugebėjimais ir savo žiniomis galėjo padėti ir padėjo daugumai kraštiečių. Kas į jį kreipėsi – visada buvo išgirstas. Man asmeniškai be galo sunku susitaikyti su jo netektimi. Tai buvo kuklus, paprastas, bet kartu labai inteligentiškas ir išmintingas žmogus. Jo klasės draugai buvo visam gyvenimui, jis daug dėmesio skyrė jaunimui – rūpinosi, kad jaunoji karta siektų žinių ir plėstų pasaulėžiūrą. Plungė buvo dalis jo paties. Labai liūdime dėl šio žmogaus netekties.
In memoriam Bronislovui Lubiui
Ištiko skaudi netektis: rudens variu besidengiant beržams, tyliu spalio taku Amžinybėn išėjo Bronislovas Lubys – Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, verslininkas, politikas, visuomenės veikėjas, Plungės garbės pilietis. Yra žmonių, panašių į ąžuolus: tvirtų savo gyvenimo nuostatomis, galingų savo mąstymu ir jautrių – lyg vaiko – širdimi, savo šaknimis giliai ir ištikimai įaugusių į gimtąją žemę. Toks JIS buvo... Šiandien – didelė netektis šaliai, skaudi netektis mūsų rajono žmonėms.
Bronislovas Lubys gimė 1938 metų spalio 8 dieną Plungėje, čia mokėsi, besimokydamas dirbo plytinėje, kad paremtų šeimą, nes tėvas tuo metu buvo Sibiro lageryje. 1963 metais baigęs Kauno politechnikos institutą, pradėjo dirbti Jonavos „Azoto“ skyriaus viršininku, vėliau – vyriausiuoju inžinieriumi, generaliniu direktoriumi. Jo darbinė veikla apėmė mokslą, gamybą, politiką, už ką įvertintas aukštais valstybės apdovanojimais.
Bronislovas Lubys buvo nuoširdus Plungės rajono savivaldybės žmonių bičiulis: Jo parama ir meilė gaubė rajono ikimokyklinių, mokymo ir ugdymo įstaigų bendruomenes, Jo paramos ir dėmesio sulaukdavo kultūros ir sporto organizacijų darbuotojai, dažnai Jis savo tvirtą ranką tiesdavo problemų kryžkelėse atsidūrusiems vadovams, savo parama ir žodžiu padėdavo dažnam likimo nuskriaustam plungiškiui. Jo dėmesio ir širdies šilumos užteko mums visiems, nes Jis darė didžiulius kilnius darbus ir išliko kukliu, jautriu bei paprastu žmogumi. Labai pasigesime šio puikaus, šilto ir profesionalaus kraštiečio.
Plungės rajono savivaldybės bendruomenės vardu –
Plungės rajono savivaldybės meras Albinas Klimas
