Parke atkasti senesnių nei Oginskių rūmų pamatai
Plungės dvaro sodybos teritorija vis dar pilna paslapčių. Šią savaitę projektinius darbus atliekantys bendrovės „Plungės Jonis" darbininkai parke, pietinėje Oginskių rūmų pusėje, aptiko dar vienų, tik senesnių, rūmų pamatus. Archeologams, kultūros paveldo tyrinėtojams ir istorikams tai didelė staigmena.
Archeologiniai radiniai perša mintį, kad atkasti Zubovų laikų rūmų pamatai. Vietoje sutiktas architektas, Klaipėdos universiteto doktorantas Rokas Kraniauskas nesiėmė spręsti, kada senieji rūmai buvo pastatyti, tačiau nugriauti, tikėtina, buvo tuomet, kai šalia iškilo Oginskių rūmai.
Nuardę sovietmečiu betonuotus laiptus ir pakėlę velėnos sluoksnį darbininkai aptiko didelių baroko laikų raudonų plytų. Pradėjus kasinėjimus atsivėrė senųjų rūmų pusrūsiai ir cokolinis aukštas. Architekto nuomone, toje vietoje galėjo būti ūkinės patalpos, nes šonuose likę buitinių atliekų latakėliai su įvairiomis liekanomis - paukštienos kauliukais, porceliano, keramikos ir rankų darbo stiklo šukėmis.
Taip pat akivaizdu, kad senieji rūmai, kurių fragmentas jau atkastas, yra buvę rekonstruoti, nes architektas aptiko labai aukštos kokybės cementinio tinko, atvežto iš Vakarų šalių, taip pat kalkių tinko liekanų.
Atkasus žemes atsivėrė ir buvusių rūmų nišos, tačiau virš jų buvusios baliustrados neišliko - jos, tikėtina, buvo nuardytos dar XIX amžiuje.
Kol kas atidengta tik 150 kvadratinių metrų senųjų rūmų ploto. Apie visą statinio dydį sunku spręsti, gali būti, kad rūmai buvo apie 1 000 kvadratinių metrų ploto.
Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas pažymėjo, kad projektiniai Oginskių dvaro sodybos rekonstravimo darbai, kuriuos šiame etape atlieka UAB „Plungės Jonis", bus laikinai stabdomi, kol specialistai įvertins ir nuspręs, ką daryti su netikėtu radiniu. Išeitys yra kelios: eksponuoti, konservuoti arba keisti Oginskių sodybos rekonstravimo projektą. Tai ir bus sprendžiama artimiausiu metu.
