Per mėšlavežį į K. Baginsko fermas užsuko tikrintojų komisija
Varkalių bendruomenės skundas su keliais šimtais parašų dėl gyvenvietėje vykdomos ūkininko Kazimiero Baginsko veiklos pasiekė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narę Aureliją Stancikienę, ir Aplinkos ministeriją. Spalio 11 dieną aplink ūkininko kiaulides jau sukiojosi plačios sudėties komisija, patekusi, beje, į patį mėšlavežį, ir bandė K. Baginską įkalbėti, kad jo gyvulininkystės verslui tame kaime didelių perspektyvų nėra.
Komisiją – Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) skyriaus vedėją Rimantą Beinaravičių, vyr. specialistą Vaclovą Beržinską, AAA Šiaulių departamento direktoriaus pavaduotoją Alfonsą Pundzą, vyr. specialistę Ritą Šilingienę, Plungės aplinkos apsaugos agentūros vedėją Ireną Latakaitę, vyr. specialistą Roką Šatkų, Telšių visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėją Daivą Norvaišienę, Plungės skyriaus vyr. specialistę Rimą Bamšienę, Plungės rajono savivaldybės ekologą Virgilijų Ostasevičių – domino ne tiek gyvulių fermos, kiek tai, kaip komplekse tvarkomasi su srutomis.
Tikrintojams, galima sakyti, puikiai pasisekė pajusti tą kvapą, kuris dusina ne tik varkališkius, bet ir kitus aplinkui gyvenančius žmones, nes pataikyta į patį mėšlavežį. Srutų duobės buvo atviros, pluta nesusidariusi, o smarvė – baisi! Ir kojas reikėjo gerokai pasaugoti, nes dvi dienas smarkiai lijus visos mėšlidžių prieigos skendėjo pliurzėje.
Ūkininkas neignoravo komisijos ir atėjo pasikalbėti. Pasak Plungės aplinkos apsaugos agentūros vedėjos I. Latakaitės, K. Baginskas už tai, kad jo fermų srutų talpyklos neatitinka aplinkosaugos reikalavimų, baudžiamas kiekvienais metais, tačiau ūkininko pozicija dėl to gana savotiška. Galima suprasti, kad jis siekia maksimalios naudos minimaliomis sąnaudomis. Kelių šimtų baudą, savaime suprantama, K. Baginskas įgalus sumokėti kelis kartus per metus, nes vienu metu fermose augina iki 4,3 tūkstančio kiaulių. Atėmus patirtą nuostolį pelno vis tiek lieka.
Kalbėdama su ūkininku komisija bandė jam įteigti, kad didelių perspektyvų kiaulių kompleksui šioje priemiesčio gyvenvietėje nėra.
Jau nuo 2005 metų Lietuvoje griežtėja paukščių ir gyvulių mėšlo tvarkymo reikalavimai. Ūkininkai supažindinami su naujais aplinkosaugos reikalavimais, kurie įsigalios nuo 2012 metų sausio 1 dienos. Informacija apie tai spalio 3 dieną buvo paviešinta leidinyje „Valstybės žinios“.
Paskelbtame mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše yra svarbių pakeitimų. Nuo 2012 metų ūkiai ir gyventojai, kurie laiko daugiau kaip dešimt sutartinių galvijų (dokumente pateikiamas ir priedas su skaičiavimais, kiek ir kokios rūšies gyvulių sudaro sutartinio galvijo vienetą, pvz., viena paršavedė prilyginama 0,35 sutartinio galvijo vieneto), turi valdyti ir atitinkamai apskaičiuotą žemės sklypo plotą, kuriame būtų galima jų mėšlą paskleisti.
Anksčiau gyventojai, laikę iki 10 sutartinių galvijų vienetų, turėjo įsirengti uždaras mėšlides, o nuo kitų metų mėšlą galės laikyti dirbamuose laukuose įrengtose rietuvėse. Rietuvė, kurioje bus kaupiamas mėšlas, turės būti išklota šiaudais, durpėmis ar lapais ir turėti suformuotus keliasdešimties centimetrų bortelius. Mėšlą rietuvėse galės kaupti per žiemą, tačiau tik tokį kiekį, kokio reikia būtent tai dirvai patręšti.
Daugiau nei dešimt sutartinių galvijų vienetų turintiems ūkininkams be išlygų reikia pasirūpinti sandariomis mėšlidėmis. Tą nuo 2005 metų puikiai žinojo ūkininkai, pasinaudoję Nitratų direktyvos programa ir gavę europinių išmokų.
I. Latakaitė prognozavo, kad ateinančiais metais agentūrai bus pavesta patikrinti daugiau kaip 600 rajone registruotų ūkių, o pirmiausia tuos, kurie pasinaudojo parama per Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Apsileidėliams gautas lėšas gali tekti ir grąžinti.
Jei srutomis ar mėšlu tręšiamas plotas didesnis nei 100 hektarų, reikės turėti to lauko tręšimo planus ir grafikus. Numatyti ir tręšimo mėšlu laikotarpiai. Nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 dienos – žiemos laikotarpis. Bus draudžiama srutas skleisti nuo birželio 15 iki rugpjūčio 15 dienos, išskyrus tręšiamus pūdymus, pievas ir laukus, ruošiamus žiemkenčių sėjai. Patręštas laukas per 24 valandas turės būti apartas.
Apraše atsirado reikalavimas netręšti laukų savaitgaliais ir švenčių dienomis arčiau kaip 100 metrų nuo gyvenamųjų namų (be gyventojų sutikimo) arba arčiau 300 metrų nuo gyvenvietės (be seniūno sutikimo).
I. Latakaitė atkreipė dėmesį, kad baudos už aplinkos teršimą nemažėja. Ūkininkaujantys žmonės gyvenvietėse nebegalės laikyti metų metais už tvartų kauptų mėšlo krūvų.
„Jeigu kito negerbi, privalai gerbti nors save“, – pažymėjo I. Latakaitė.
Aplinkos apsaugos agentūros vedėja piktinosi, kad ir K. Baginskas, ir kai kurie kiti rajono ūkininkai stambiems ūkiams keliamus reikalavimus žino, tačiau renkasi kitą kelią: taisyklių vis dar nepaiso, teršia gamtą, pykstasi su kaimynais, moka baudas ir taip visuomenėje užsitarnauja nekokį vardą.
Tą dieną tikrintojai apžiūrėjo ir Kuliuose esančias K. Baginsko fermas, kuriose paršeliai penimi iki trijų mėnesių. Pasirodo, kad čia ūkininkas įstengė pastatyti naują sandarų rezervuarą srutoms.
