Plungės pramonininkų sąjungai – 15 metų

Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Jonas Bačinskas priminė verslo organizacijos pradžią ir vystymosi eigą, pasidžiaugė, kad šiandien Pramonininkų sąjunga – pripažįstama, žinoma, stipri.
1995 metų lapkričio mėnesį norą dalyvauti Plungės rajono pramonininkų sąjungos veikloje pareiškė bendrovės „Plungės lagūna“, „Plungės Jonis“, „Alfva“, „Minija“, „Plungės baldai“, „Linų audiniai“, „Plungės tekstilė“, „Vičiūnai“, „Plungės šaltis“, „Emega“, „Valda“, „Profilena“, „Terekas“, žemės ūkio bendrovė Anulėnų paukštynas, banko NORD LB padalinys, „Hansa“ banko Plungės klientų aptarnavimo centras, Plungės vartotojų kooperatyvas, Plungės žemės ūkio ir verslo mokykla, visuomeninė organizacija Plungės verslininkų klubas.
J. Bačinskas paminėjo, kokie įvykiai turėjo įtakos Plungės pramonininkų sąjungos veiklai. Iš vėžių 1998–2000 metais daug ką išmušė Rusijos ekonomikos krizė, tačiau teigiamai paveikė Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO. Giliai palietė ir paskutinė ekonomikos krizė, kuri ir dabar įvairiais sunkumais bando verslo įmones, o kartu – ir darbuotojus bei jų šeimas.
Dėl susiklosčiusių aplinkybių per dešimtį metų nustojo veikti „Minija“, „Linų audiniai“, „Alfva“, iš sąjungos išstojo „Hansa“ banko Plungės skyrius, pasikeitė Anulėnų paukštyno savininkai.
J. Bačinskas pasidžiaugė, kad per abi krizes išplaukė dauguma sąjungos narių, o kai kurios bendrovės net pradėjo intensyvinti savo veiklą. Ne vieną Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimą pelnė „Vičiūnų“ grupės įmonės ir „Plungės kooperatinė prekyba“, „Plungės Jonis“, „Plungės lagūna“, „Plungės šaltis“, „Plungės baldai“, „Palska“, „Terekas“. Susiklostė gražios tradicijos remti sporto ir kultūros renginius, puoselėti sakralinį paveldą. Šiais metais į sąjungą priimti trys nauji nariai: bendrovės „Kretingos maistas“, „Žemsodis“, „V. Padagas ir Ko“.
J. Bačinskas pažymėjo, kad per 15 metų Plungės pramonininkų sąjunga gerokai išsiplėtė ir dabar jungia keturių savivaldybių įmones. Dabartiniai įmonių vadovai – kultūringi, turintys puikų išsilavinimą ir nebijantys pasakyti savo argumentuotą nuomonę bet kokio lygmens valstybės tarnautojams.
Sveikinimo žodį taręs vyskupas Jonas Boruta linkėjo, kad Dievui padedant verslininkų darbas būtų naudingas visam žemaičių kraštui.
Vyskupas taip pat paskelbė, kad vietoj savo pirmtako Narsučio Petriko naujuoju pramonininkų kapelionu paskirtas Žemaičių Kalvarijos bazilikos klebonas Jonas Ačas. Pastarasis sakė, jog stengsis pateisinti pramonininkų lūkesčius ir viltis, kartu auginant finansinį, moralinį ir dvasinį kapitalą, nepamirštant, kad pagrindinis turtas yra žmogus ir jo galios – gebėjimas kurti.
Savo įžvalgomis apie Lietuvos ir Europos šalių ekonomiką ir galimas tendencijas pasidalijo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Gediminas Rainys. Jis pastebėjo, kad ateityje ES narės bus baudžiamos už fiskalinės drausmės nesilaikymą. G. Rainys paviešino, kad Lietuva lyderiauja pagal skolinimąsi: jau turi paėmusi 40 milijardų litų, todėl kasmet moka po 2 milijardus palūkanų. Prognozuoti, kada pagaliau susibalansuos Lietuvos biudžetas, konfederacijos prezidentas nesiėmė.
„Mėgom investicijas į plytas ir technologijas, pastaruoju metu – į vadinamuosius „minkštus“ projektus. Lietuva – ne Vokietija, kurioje išvystytas stiprus inžinerinis-industrinis „karkasas“. Bijau, kad atsigręžę atgal taip ir nematysim, kur dingo ES paramos milijardai“, – kalbėjo G. Rainys.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas savo pasisakymą baigė šviesia gaida. Profesijos riterio ženklus jis įteikė „Plungės lino“ direktoriui Donatui Vitkui, „Emegos“ direktoriui Gastonui Montvilui ir Anulėnų paukštyno vadovui Stasiui Piepaliui. Pramonininkų sąjungos aukso ženklas iškilmingai įteiktas verslininkui Vidmantui Jonikai.
Sveikinimus nuo Kauno pramonininkų perdavė Visvaldas Matijošaitis. Sveikinimo žodžius taip pat tarė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Plungės rajono savivaldybės meras Albinas Klimas, Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė, Šiaulių ir Mažeikių rajonų pramonininkų sąjungos atstovai.
Per konferenciją Plungės pramonininkų sąjunga pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Plungės teritorine darbo birža.
Po kavos pertraukėlės pramonininkai diskutavo su Laisvosios rinkos instituto specialistais apie Lietuvos pramonės ir verslo vystymosi bei plėtros perspektyvas ir priėmė rezoliuciją. Pramonės globalizacijos ir ekonominės krizės neigiamas poveikis yra neišvengiamas, tačiau jį sušvelninti gali bendri pramonininkų ir verslininkų, savivaldybių ir Lietuvos Vyriausybės veiksmai. Konstatuota, kad stipri ir dinamiška pramonė yra ekonomikos varomoji jėga ir visų žmonių gyvenimo gerėjimo sąlyga.