Renovuotas Plungės daugiabutis įvertintas ypač aukštu balu

Šio namo pateikimas valstybinei komisijai prasidėjo nuo projekto vadovo Kazio Čepio (UAB „Versminta“) pasisakymo, kas buvo suprojektuota ir padaryta. Vėliau komisija daugiabutį apžiūrėjo iš visų pusių, įvertino ir tik tada sėdo dėti parašų.
„Panaudojome visą kompleksą priemonių, kurios taupo šilumos energiją. Stogas apšiltintas 15 cm storio akmens vatos sluoksniu, atlikti stogo skardinimo darbai, sutvarkyta šachta ir liukas, sudėti langai su mikroventiliacija ir lauko durys su telefonspynėmis, apšiltintos sienos 12 cm storio akmens vata, atlikta išorės apdaila tinku, taip pat apšiltinta rūsio perdanga ir cokolis, suremontuotos laiptinės, vienodai įstiklinti balkonai, modernizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos, atliktas elektros instaliacijos remontas. Įdiegtas ir automatinis šilumos reguliatorius, kuris reaguoja į lauko temperatūrą, o šildymą gali reguliuotis kiekvienas butas“, – pasakojo K. Čepys.
Projekto vadovo teigimu, dabar šis daugiabutis pagal šilumos energijos suvartojimą turėtų patekti į geriausiųjų dešimtuką Lietuvoje.
Tai pirmasis šalyje renovuotas senas daugiabutis, kuriam parama skirta pagal programos „Jessica“ finansinį modelį. Kaip pasakojo bendrijos pirmininkas Anicetas Paulikas, iki renovacijos darbų buvo organizuoti net trys rangos konkursai, buvo „šokinėjama“ iš vienos programos į kitą, tačiau pernai rudenį, maždaug tuo pat metu, pradėta renovacija pagal minėtą modelį buvo atlikta jau vasarą – gana greitai ir sėkmingai.
Darbus atlikusiai mažeikiškių uždarajai akcinei bendrovei „Darstamas“ teko didelė atsakomybė, kai rudenį turėjo griauti senąją šildymo sistemą ir suspėti iki šildymo sezono visame name prijungti naująją. Tačiau rangovai su užduotimi susitvarkė ir, prasidėjus šildymui, gyventojai akivaizdžiai pajautė skirtumą. Specialistų vertinimu, atnaujinus šį daugiabutį, jo energijos sąnaudos sumažėjo daugiau nei perpus – 54,9 proc. Mažmeninė taupymo vertė – 40,05 Lt per metus vienam kvadratiniam metrui.
A. Paulikas minėjo, jog jis pats už šildymą po renovacijos mokėjo daugiau kaip šešis kartus mažiau. Jo keturių kambarių butas yra 71,3 kv. m ploto, kurio šildymas 2010 metų sausį atsiėjo 435 Lt. Kiek jis mokėjo 2011-aisiais už tą patį mėnesį? Nepatikėsite – 68 Lt! Versdamas dokumentus, bendrijos pirmininkas toliau rodė, jog už vasarį pernai ir šiemet mokėjo atitinkamai 328 ir 75 Lt, o už kovą – 285 ir 32 Lt... Investicijos, kaip pastebėjo A. Paulikas, tiek jam, už renovaciją mokėjusiam 28 tūkst. Lt (jam langų nereikėjo keisti – aut. past.), tiek kitiems, pagal kvadratūrą mokėjusiems 15–30 tūkst. Lt, netruks atsipirkti.
Bendra daugiabučio atnaujinimo kaina siekia 1,165 mln. Lt ir sudaro apie 438 Lt investicijų vienam kvadratiniam metrui. Tačiau dėl valstybės paramos, kuri, pasak A. Pauliko, numatyta 30 proc., jiems už kvadratinį metrą liks mokėti 298 Lt. Didžioji dalis gyventojų (name yra 50 butų) ėmė banko paskolą su 3 proc. metinėmis palūkanomis. Paklaustas, ar lengva buvo įtikinti gyventojus ryžtis renovacijai, bendruomenės pirmininkas sakė, jog buvo visokių nuomonių, tačiau rezultatu dabar visi patenkinti. Jų 1979 metų statybos daugiabutis jau seniai šaukėsi remonto. Dabar beliko susitvarkyti aplinką.
Į atidavimo eksploatuoti procedūrą atvykęs Būsto agentūros direktorius Algirdas Čepas taip pat pasidžiaugė rezultatu, kompetentingai atliktais darbais ir patikino, jog A. Vaišvilos gatvės 9-ojo namo renovaciją galima drąsiai įvertinti 9,5 balo. Gerų žodžių aktyviai bendruomenei negailėjo ir Savivaldybės meras Albinas Klimas. Aplinkos ministras G. Kazlauskas, pasiteiravęs, ar renovuotasis namas anksčiau atrodė kaip kaimyniniai, pirmiausia patarė visa tai nufilmuoti. Svečias prisiminė pats gyvenęs daugiabutyje ir, pasidžiaugęs renovacijos rezultatu, atkreipė dėmesį į vieną niuansą: jo manymu, langai turėjo būti su orlaidėmis, nes per pravertus langus šiluma leidžiama lauk, o mikroventiliacijos nepakanka.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 400 senų daugiabučių. Naujojoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvauja 128 tokių namų savininkų bendrijos.