Senamiesčio mokyklos laimė truko neilgai...
„Kovo 24 dieną labai laimingi išėjome iš tarybos posėdžio ir dėkojome, kad mus supratote. Tačiau mokykloje vėl tvyro įtampa, penktadienį – Paskutinis skambutis, o dešimtokai nežino, kur teks mokytis... Kas pasikeitė per tuos du mėnesius? Juk po rinkimų 15 tarybos narių liko tie patys, todėl turi jausti atsakomybę už jau priimtus sprendimus. Numatyta, kad vidurinių tipo mokyklų neliks nuo 2015 metų, todėl leiskite mokyklai dirbti. Ar įstatymą skaitome kitaip?“ – kreipėsi į Savivaldybės tarybą Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos tarybos pirmininkė Gina Drackienė, kai buvo pradėtas svarstyti klausimas, ar leisti šiai mokymo įstaigai formuoti vienuoliktas klases. Išties, Senamiesčio mokyklos bendruomenės laimė truko neilgai. Suteikusi viltį dar kurį laiką likti vidurine kovo mėnesio posėdyje, gegužę taryba priėmė sprendimą nebeleisti komplektuoti vienuoliktų klasių.
„Medžiagą turite, situaciją – žinote. Turime patvirtinti klasių komplektų skaičių mokyklose ateinantiems mokslo metams. Turime apsispręsti, kiek mieste galime turėti teikiančių vidurinį išsilavinimą mokyklų, kurios pagrindinės mokyklos po poros metų taps aštuonmetėmis“, – pažymėjo du sprendimo projektų variantus pateikusi Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Elvyra Lapukienė.
Į posėdį, kaip ir buvo galima tikėtis, atėjo labai daug Senamiesčio mokyklos bendruomenės atstovų, daugelis norėjo pasisakyti. Žmonės buvo pasipiktinę, kad mero Albino Klimo nurodymu mokykloje buvo pakabintas raštelis, jog posėdyje iš Senamiesčio vidurinės gali dalyvauti šeši žmonės, o žodis neva bus suteiktas tik pusei. Toks nurodymas bendruomenę labai įžeidė.
„Čia žmonės susirinko ne dėl to, kad neturi ką veikti. Kaip užverti jiems burnas? Jei norite tikros demokratijos, pasilikite tokį pasiūlymą sau“, – pasipiktino tarybos narys Audrius Klišonis. Jo mintį palaikė ir kiti tarybos nariai, todėl pasisakančiųjų skaičius nebuvo ribojamas, kiekvienam norinčiam trims minutėms buvo suteikta tribūna.
„Dovanokit, mano nurodymas nebuvo įsakymas!“ – pripažino meras A. Klimas.
Mokytoja Irena Stonkienė ragino pripažinti realybę: mokinių Plungės mieste nesumažėjo tiek, kad kitos mokyklos negalėtų formuoti klasių.
Antroko tėvas Kazys Urniežius pažymėjo, kad jo vaikas nori Senamiesčio mokykloje baigti dvylika klasių, nors ši mokymo įstaiga anuomet ir buvo ant žydų kaulų pastatyta. Ir tarybos narius jis ragino turėti žydiškos išminties, antraip užaugęs sūnus už tai jiems neatleis.
Žemaitiška kalba buvo palydėta bendruomenės plojimais.
„Nebelaiko nervai, – sakė į tribūną stojusi Jolanta Zaborienė. – Apie mokyklos ateitį kalbėjau su vienu tarybos nariu, o jis man pasakė, kad dabar yra koalicijoje ir nebegali balsuoti kitaip, priešingu atveju jį išmes iš koalicijos!“
„Man skambino Jurgis Razma, sakė – kovokit, kvieskit televiziją! „Saulės“ gimnazija – Lapukienės lizdas, ir mero žmona ten dirba!“ – pašokusi iš vietos karščiavosi Biruta Stropuvienė.
„Stebint šį vajų, kuriuo siekiama apeiti švietimo įstatymą, reikia pasakyti, kad netinka imtis tokių ginklų solidžiai įstaigai, – oponavo „Saulės“ gimnazijos profsąjungos pirmininkė Vidutė Radvilavičienė. – Stebina ir Švietimo skyriaus pozicija ar jos nebuvimas, taip pat Seimo nario Vytauto Gapšio vaidmuo. Kuris tėvas nenorėtų atvedęs savo vaiką į pirmą klasę iš tos pačios mokyklos po dvylikos metų jį pasiimti jau su atestatu? Tačiau Lietuvoje jau daug metų vykdoma švietimo reforma. Per vėlai atėjusiems – kaulai...“
„Gerbiami tarybos nariai, ko taip plėšytis ir bartis? Esam draugai, kaimynai, sieja giminystės ryšiai – apsieikime žmoniškai... Nustumkit ambicijas, kelkit savo politinius reitingus, juk vėl bus rinkimai. Jei Vyriausybė vidurines iki 2015 metų leidžia, taip ir padarykim, turėkim sveiko proto“, – ragino Erikas Katkus.
Apie tai, kad „Saulės“ gimnazija ryžosi ir jau nuėjo ilgą reformų kelią, Senamiesčio mokyklos bendruomenė nenorėjo net klausyti.
Tarybos narys Gintautas Vaitkevičius siūlė Senamiesčio mokyklos klausimu surengti vietinį referendumą, o Romas Remėza paprašė posėdyje dalyvaujančio Vyriausybės atstovo Algimanto Čepio komentaro. Deja, A. Čepys atsisakė žodžio, nes nekomentuoja nepriimtų sprendimų.
E. Lapukienė pacitavo Švietimo įstatymo pastraipą, kurioje teigiama, kad ne visuomenė priima sprendimus dėl mokyklų tinklo pervarkos. Esą viską turi spręsti tarybos nariai – tikrieji visuomenės atstovai, kuriems žmonės per rinkimus išreiškė pasitikėjimą.
Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis priminė, kad Senamiesčio vidurinė anksčiau kelis kartus atsisakė akredituotis ir grynintis, nes nenorėjo atsisakyti žemesniųjų klasių. Galima numanyti, kad tą laiką, kol buvo ruošiamas Švietimo įstatymas, ji svajojo tapti ilgąja gimnazija.
Palaikydamas Senamiesčio mokyklos bendruomenę tarybos narys Mykolas Pronckus pasiūlė surengti vardinį balsavimą. Čia neapsieita be kuriozo – socialdemokratas Juozas Šlepetis pastebėjo, kad jam skirtoje eilutėje kažkas jau spėjo suraityti parašą. Daugumos akys iškart nukrypo į Darbo partijos atstovą taryboje Juozą Šlepetį, kuris tylėjo kaip žemė ir suklydęs neprisipažino. Teko balsavimo procedūrą pakartoti.
Buvo paskelbta, kad už Senamiesčio mokykloje komplektuojamas vienuoliktas klases pasisakė Robertas Endrikas, Mindaugas Jurčius, Mykolas Pronckus, Juozas Šlepetis (Darbo partija). Prieš balsavo Raimondas Doviltis, Vytautas Jonutis, Marijus Kaktys, Albinas Klimas, Elvyra Lapukienė, Audrius Misiūnas, Irena Nekrašienė, Visvaldas Nekrašas, Romas Remėza, Janutė Stancelienė, Judita Stankutė, Adomas Zamulskis. Susilaikė Audrius Klišonis, Albertas Krauleidis, Algirdas Pečiulis, Tomas Raudys, Juozas Šlepetis (socialdemokratas), Gintautas Vaitkevičius, Jonas Varkalys. Andriejus Stančikas iki pietų tarybos darbe nedalyvavo.
Esant tokiai situacijai, A. Klimas paskelbė, kad mero balsas lemiamas, todėl – dvigubėja, taigi vienuoliktų klasių Senamiesčio mokykla nebegalės komplektuoti.
Senamiesčio vidurinės bendruomenė pasipiktino. B. Stropuvienė pareiškė eisianti tiesiai į bažnyčią mišių pirkti.
„Kova nebaigta! Mus palaiko Seimas! Laukit svečių! Šunim užpjudysim! Gėda! Nebesikreipkit į mus daugiau! Galėsit vieni patys Miesto šventėje švęsti!“ – replikavo išeidami.
Neilgai trukus po salės langais Senamiesčio mokyklos himną užtraukė ir savo mokymo įstaigos vardą ėmė skanduoti dešimtokai.
Vėliau į salę įsiprašę keli jų pasiuntiniai kvietė tarybos narius išeiti į kiemą ir argumentuoti tokį tarybos sprendimą, nes mokykloje jiems esą to niekas nepaaiškino.
Savaime suprantama, labiausiai šioje situacijoje ir buvo gaila tų vaikų. Už pertvarką atsakingi žmonės neturėjo manipuliuoti jų jausmais.
