Šilumininkai pleškina kaip šaltą žiemą
Klysta tie Plungės šilumos tinklų vadovai, kurie mano, kad sąskaitose už suteiktas paslaugas vartotojus domina vien tik mokėti nurodyta suma. Į redakciją užsuko sukaupęs paskutinių trejų metų Šilumos tinklų siųstas sąskaitas faktūras V. Mačernio gatvės 59-ojo namo gyventojas Domas Gedvilas ir pateikė daug įdomių pastebėjimų.
Šiais metais tiek spalį, tiek lapkritį vidutinė paros temperatūra buvo pliusinė, todėl plungiškiui D. Gedvilui kilo mintis palyginti, kokį kiekį šilumos paslaugą teikianti įmonė jam pardavė. Pastebėjimai turint kelerių metų sąskaitas išties įdomūs.
Štai šiemet lapkričio mėnesį išvestas lauko temperatūros vidurkis yra pliusinis - 3,8 laipsnio. Šilumininkai sąskaitoje deklaruoja, kad nedidukui pono Domo butui šildyti sunaudojo 758,29 kilovatvalandės.
Palyginimui: šių metų vasarį vidutinė lauko temperatūra buvo 3,5 laipsnio šalčio. Pateiktoje sąskaitoje juodu ant balto parašyta, kad butui šildyti sunaudota 763,17 kilovatvalandės.
Skaičiai - panašūs. Natūralu, jog kyla klausimas, kodėl ir pliusinei temperatūrai esant šilumininkai pleškina taip, lyg lauke spaustų šaltukas?
Ponas Domas kaip pavyzdį pateikė sąskaitą, gautą už 2008 metų lapkritį suteiktą paslaugą. Vidutinė oro temperatūra tuomet buvo 3 laipsniai šilumos, butui šildyti sunaudotos 606 kilovatvalandės.
Gana taupiai su šilumos energija elgtasi 2007 metų lapkritį: lauke esant 1,3 laipsnio šilumos butui šildyti sunaudota 464,16 kilovatvalandės.
2008 metų vasarį, esant lauke 2,2 laipsnio šilumos, buto savininkui parduota 597,98 kilovatvalandės. Tų pačių metų sausį vidutinė nurodyta temperatūra buvo 0,3 laipsnio šalčio - butui šildyti sunaudotos 647 kilovatvalandės.
Tik nuo šio rudens šilumininkai pagal Kainų ir energetikos kontrolės komisijoje patvirtintas formules kiekvieną mėnesį, turint galvoje kintančias kuro kainas, perskaičiuoja piniginę vienos kilovatvalandės išraišką. Spalį taikytas 24,87 cento įkainis, o lapkritį - jau daug mažesnis, per 18 centų. Logiškai mąstant, gruodžio pradžioje daugiabučių gyventojai turėjo gauti mažesnes sąskaitas už šildymą, tačiau sąskaitose nurodyta suma kažkodėl yra labai panaši į apskaičiuotą spalio mėnesį. Nors tiek spalį, tiek lapkritį oro temperatūra buvo pliusinė, šilumininkai motyvuoja tuo, kad lapkritį pardavė daugiau energijos - esą spalį šildymo sezonas buvo pradėtas ne nuo mėnesio pradžios.
Savo pastebėjimais pasidalijome su Plungės šilumos tinklų komercijos direktoriumi Sauliumi Norkumi. Remdamiesi dviejų sąskaitų - šių metų lapkričio ir vasario - rodmenimis paprašėme paaiškinti, kodėl buto savininkui iš V. Mačernio gatvės 59-ojo namo parduotas panašus kilovatvalandžių skaičius, nors oro temperatūra minimais mėnesiais buvo 3,8 laipsnio šilumos ir 3,5 laipsnio šalčio.
Savo kompiuteryje patikrinęs suteiktą informaciją ir įsitikinęs, kad „Plungės žinios" jo neklaidina, Plungės šilumos tinklų komercijos direktorius pripažino, jog išties jam uždavėme įdomų klausimą.
Pagal lapkritį visame V. Mačernio gatvės 59-ajame name sunaudotą kilovatvalandžių kiekį gyventojai, pasak S. Norkaus, turėjo savo butuose gyventi labai šiltai. Komercijos direktorius pripažino, kad Šilumos tinklų specialistai nuolat stebi, kurie namai suvartoja daugiausia energijos. Dažniausiai tokiems kitą mėnesį automatizuotame namo šilumos punkte patenkančios šilumos kiekis, paprastai kalbant, kiek prisukamas, t. y. mažinamas.
Vis dėlto, S. Norkaus manymu, svarbiausias veiksnys, turėjęs įtakos to namo šilumos apskaitai, yra tas, kad šių metų vasarą, liepos mėnesį, V. Mačernio gatvės 59-ajam namui buvo pakeistas įvadinis šilumos skaitiklis. Šilumininkai skaitiklį pakeitė atsižvelgdami į Metrologijos tarnybos reikalavimus.
„Galima įtarti, kad šių metų vasarį to namo įvadinis skaitiklis rodė netiksliai, todėl Plungės šilumos tinklai patyrė nuostolį", - pareiškė S. Norkus.
Ar vienaip, ar kitaip galvosi, peršasi viena išvada: esant bet kokiai temperatūrai Plungės šilumos tinklai nori parduoti kuo daugiau šilumos. Pajėgumų tam jie turi, tačiau bėda ta, kad vartotojų perkamoji galia vis labiau silpsta.
