Supykę Senamiesčio vidurinės mokiniai neina į gimnaziją...
Šios savaitės pirmadienį Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas vėl palietė skaudųjį Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos likimo klausimą. Komiteto nariai svarstė, ar nereikėtų visuomenei išsamiai paaiškinti, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas, kad nuo rudens Senamiesčio mokykloje nebebus komplektuojamos vienuoliktos klasės, šios mokymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Laimutė Lideikienė siūlė dar palaukti teismo nutarties, o „Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys skundėsi nesulaukiąs mokinių prašymų į vienuoliktą klasę...
Senamiesčio vidurinės mokyklos klausimas iškilo posėdžiautojams kalbant apie mokyklų tinklo pertvarkos planą iki 2012 metų, užsiminus apie mokymo įstaigų akreditacijos peripetijas. Komiteto narys Gintautas Vaitkevičius tiesiog pasidomėjo, kas nutiko Senamiesčio vidurinei: negi mokykla visai nesiruošė akreditacijai, kad priėjo iki to, jog jai belieka tapti pagrindine?
Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis paaiškino, kad 2008 metais mokykla buvo pateikusi prašymą akreditaciją atidėti iki 2010-ųjų, tačiau problema ta, kad nesiimta jokių realių žingsnių – tam, kad taptų gimnazija, mokymo įstaiga laiku turėjo pradėti išgryninimą (atsisakyti mažesniųjų klasių).
Komiteto pirmininkė Elvyra Lapukienė taip pat apgailestavo, jog Senamiesčio vidurinė nieko nedarė, kad taptų gimnazija, vis tikėjosi, kad Švietimo įstatymas pasisuks jų naudai, bet išėjo ne taip, kaip vylėsi, tad galop visai prarado galimybę akredituotis. E. Lapukienė pareiškė, kad jei mokyklos direktorius laiku to nesuprato, tai turbūt ne savo kėdėje sėdi.
Komiteto nario Audriaus Misiūno manymu, po viso to visuomenė ėmė manyti, kad Savivaldybės tarybos nariai priėmė labai blogą sprendimą – ėmė ir uždarė Senamiesčio vidurinę! Taigi, kaip svarstė A. Misiūnas, ar nebūtų tikslinga plungiškiams išsamiai paaiškinti, kodėl buvo iki to prieita?
R. Raibužio nuomone, tai būtų tik įsivėlimas į nereikalingus ginčus. Esą, jei per dvi valandas viso to neįmanoma išaiškinti mokytojams – jie nieko nenori nei girdėti, nei suprasti, tad ko tikėtis iš plačiosios visuomenės? Komiteto narys Albertas Krauleidis taip pat sutiko, kad Švietimo skyriui nereikėtų aiškintis už tarybos narių priimtus sprendimus – tai turėtų padaryti nebent jų komitetas ar mero institucija. Pastarąją nuomonę palaikė ir E. Lapukienė, tad galiausiai komitetas ją ir įpareigojo parašyti į spaudą straipsnį, kuriame bus paaiškinta visa Senamiesčio vidurinės mokyklos situacija.
Tada žodžio paprašė Senamiesčio mokyklos direktoriaus pavaduotoja L. Lideikienė. Anot pedagogės, nuo 2012 metų jų mokymo įstaigos reorganizavimas į pagrindinę yra per daug skubotas sprendimas. Pirmiausia todėl, kad visa tai apskųsta teismui, kurio verdiktas dar neaiškus, o kita – naujas Švietimo įstatymas dėl mokyklos tinklų pertvarkos įsigalios tik nuo liepos mėnesio.
Čia Švietimo skyriaus vedėjas įsiterpė tvirtindamas, kad naujasis Švietimo įstatymas iš esmės nieko nepakeis. E. Lapukienė priminė, jog tik steigėjas (Savivaldybė) sprendžia mokyklų reorganizavimo klausimą ir joks teismas negali pasakyti, kokios turi būti mūsų mokyklos – vidurinės ar pagrindinės. Teismas galbūt pripažins tam tikrų procedūrų pažeidimą, bet mokymo įstaigų likimo nepakeis.
Galiausiai žodžio paprašė „Saulės“ gimnazijos direktorius A. Budrys. „Esame nepavydėtinoje padėtyje. Šįryt į vienuoliktą klasę turėjome 12 prašymų... Artėja liepos mėnuo, atostogos, nežinau, ką daryti. Kaip spręsime šią problemą, iš ko komplektuosime numatytas dvi ar tris vienuoliktokų klases, kai turint vos keliolika prašymų nė vienos neišeina?“ – klausė mokyklos vadovas.
Komiteto narys A. Misiūnas ėmė savotiškai teisintis, kad Plungės technologijų ir verslo mokykla čia niekuo dėta – esą tik 60 proc. mokinių pas juos ateina iš Plungės mokyklų, o apskritai pas juos mokosi moksleiviai iš 24 mokyklų, iš penkių savivaldybių. Mokyklos direktorius kreipėsi į L. Lideikienę, klausdamas, ar tiesa, kad baigę dešimt klasių jų mokiniai yra klaidinami ir neišleidžiami – kad neva dar gali būti komplektuojamos vienuoliktos klasės?
L. Lideikienės teigimu, jie pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimus jau išdalijo, dabar patys mokiniai spręs, kur toliau mokytis – tai esanti jų pačių ir jų tėvų valia. Tiesa, mokytoja sakė girdėjusi, jog į gimnaziją kiti tyčia neis, kai kurie netgi važiuos mokytis į Šiaulius!
Be vienuoliktokų problemos, „Saulės“ gimnazijos direktorius sakė turįs klausimų ir dėl devintų klasių. Savivaldybės tarybos sprendimu šį rudenį gimnazijoje leista komplektuoti tik vieną devintokų klasę (30 mokinių), tačiau jau dabar yra 105 prašymai (net 56 prašymai – „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokinių). Teko sudaryti darbo grupę, kuri pagal tam tikrus kriterijus vertintų pretendentus...
R. Raibužis pažadėjo, kad antrą devintokų klasę gimnazija galės komplektuoti. Rudenį su šiuo sprendimu bus kreipiamasi į tarybą, tikimasi pritarimo. Tačiau komiteto nariai panoro išgirsti ir būsimų devintokų vertinimo kriterijus. A. Budrys vardijo, kad pirmenybė teikiama pažangesniems mokiniams, našlaičiams, vaikams iš atokesnių vietovių, kuriems reikės bendrabučio, kurių broliai ar seserys čia mokosi, taip pat pat atsižvelgiama į gyvenamąją vietą ir dar pirmenybė teikiama gimnazijos darbuotojų vaikams. Pastarasis punktas kaipmat sulaukė pasipiktinimo bangos, tad gimnazijos direktorius buvo įpareigotas jį išbraukti.
