Švietimo reforma sunkiai skinasi kelią
Šių metų kovo 17 dieną Seimas priėmė nuo liepos mėnesio įsigaliosiantį švietimo sistemą reformuojantį naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuriuo numatoma atsisakyti vidurinės mokyklos ir įtvirtinti keturių lygių mokyklas – pradinę, progimnaziją, pagrindinę ir gimnaziją. Vykdant reformą, pagal naująjį Švietimo įstatymą mūsų mieste liktų viena, jau daug metų dirbanti „Saulės“ gimnazija, o Senamiesčio vidurinėje mokykloje, kuri laiku neakreditavo vidurinio mokymo programos, nebeliktų 11–12 klasių. Viskas atrodo suprantama ir aišku, tačiau rajone netyla kalbos, rengiami posėdžiai, rašomi straipsniai ir komentarai, renkami parašai, piketuojama siekiant pasipriešinti reformai. Permainos baugina, neretai sukelia pasipiktinimą, atskleidžia žmonių nenorą keisti nusistovėjusią tvarką.
Gyvename laisvoje valstybėje, kurioje kiekvienas gali reikšti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Net ir pasipriešinimas reformoms yra suprantamas – opozicija reikalinga. Tik kyla klausimas, kokiomis priemonėmis tai gali būti daroma. Ypač kai maištus inicijuoja ir remia ne bet kas, o pedagogai, vietos politikai ir solidžių profesijų atstovai. Senamiesčio mokyklos bendruomenė aktyviai stoja į kovą dėl teisės išlikti vidurinį išsilavinimą teikiančia mokykla. Iš nevilties griebiamasi šiaudo – pilamas purvas ant gimnazijos. Reformos priešininkai teigia, kad jeigu mieste liktų tik viena vidurinį išsilavinimą teikianti mokykla, mokiniai nebeturėtų galimybės rinktis. Kiek logikos turi šis pasakymas? O ką turi daryti Platelių, Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos mokiniai? Iš ko rinktis jiems? Gyvename tam tikroje aplinkoje ir sąlygas diktuoja ji, o ne mes. Jei nesame patenkinti, galime rinktis kitą aplinką. Antireformos propaguotojus baugina ir tai, kad gimnazija yra ne miesto centre ir kad pastato vidus dar nėra renovuotas. Galima pamanyti, kad mūsų mieste nėra visuomeninio transporto ir nenorintieji pasivaikščioti ar pakvėpuoti grynu oru negali atvykti autobusu, nuosavu transportu. Be to, mokiniams, jau turintiems teisę vairuoti, yra sudaryta galimybė statyti automobilius AB „Lininiai audiniai“ aikštelėje ir prie Lurdo. Gimnazijos vidaus renovacija yra tik laiko klausimas, priklausantis nuo bendruomenės ir valdžios norų bei pastangų.
Aktyviai aptariama, lyginama ir šių dviejų mokyklų mokymo kokybė. Kalbant apie ją ir mokinių pažangumo įvertinimo rodiklius, norėtųsi priminti šių mokslo metų pradžioje išplatintą Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktoriaus Sauliaus Zybarto pasisakymą apie tai, kad mokyklų palyginimas tik pagal gautus šimtukus nėra korektiškas, nes gera mokykla yra ne tik ta, kuri turi aukštus akademinius pasiekimus. NEC direktoriaus manymu, visi mokyklų palyginimai pagal kurį nors vieną kriterijų, neatsižvelgiant į kriterijų visumą, yra neteisingi ir klaidinantys. Mokyklų lygį galima būtų ištirti tik atliekant išsamius tyrimus, o tokių Lietuvoje, deja, nėra. Be to, renkantis mokyklą yra svarbūs ir kiti kriterijai – saugumas, psichologinis klimatas, ugdymo įvairovės pasiūla. Kalbant apie mokinių gerovę, reikia paminėti ir tai, kad bendraamžių aplinka suteikia psichologiškai daug saugesnę ir ramesnę terpę nei buvimas jaunesniųjų mokinių apsuptyje ir triukšme. Geriausia mokykla gali būti laikoma ir ta, kuri sukuria didžiausią pridėtinę vertę – tai yra tokia, kurioje mokiniai padaro didžiausią galimą pažangą esamomis sąlygomis. Todėl niekas negali pasakyti, kuri mokykla mūsų rajone geriausia, nes nėra patvirtintų vertinimo kriterijų ir atliktų tyrimų.
Nuogąstavimai, kad, panaikinus vidurinę, nebeliks konkurencijos, pablogės ugdymo kokybė, nes nebebus dėl ko stengtis, yra daugiau nei absurdiški. Juk kalbame ne apie verslą, o apie švietimą. Kas dirba mokytojo darbą, žino, kad auklėjant ir mokant jaunąją kartą svarbiausia ne išoriniai, o vidiniai motyvai. Ne konkurencija, o pedagogų dvasingumas, jų pačių požiūris į gyvenimą ir reformas daro didžiausią įtaką jaunam žmogui. Pykčiu ir agresija galima išmokyti tik neapykantos ir nepaklusnumo, todėl prieš ištardami žodžius ar imdamiesi veiksmų gerai pagalvokime, ar tokiu elgesiu išties norime mokiniams gero, o gal tik pataikaujame ambicijoms ir bijome pokyčių. Ar tikrai ši reforma ne mūsų rajono mokinių naudai?
Plungės „Saulės“ gimnazijos mokytojų vardu – anglų kalbos mokytoja Roma Grigienė
