Žemdirbiai susitiko su žemės ūkio viceministru
Vasario 23 dieną rajono žemdirbiai rinkosi į jiems organizuotą susirinkimą Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus salėje. Žemdirbiams aktualūs klausimai buvo aptarti su tądien į Plungę atvykusiu žemės ūkio viceministru Aušriu Macijausku, Seimo nariu Jurgiu Razma, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovu. Susirinkime dalyvavo ir vietos valdžia: merė Elvyra Lapukienė su patarėju Alfredu Bieliausku, Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Mika.
Vienas susirinkimo darbotvarkės klausimų - dėl 2010 metų tiesioginių išmokų žemdirbiams. Seimo narys J. Razma akcentavo, jog metų viduryje, galbūt atsiradus didesniam lėšų surenkamumui į nacionalinį biudžetą, būtų galima diskutuoti dėl išmokų dydžio augimo, tačiau tai daugiau yra teorinis dalykas. Praktiškai tai padaryti būtų gana sudėtinga ir, kaip pripažino Seimo narys, vargu ar realu. „Esame koalicijoje su tokiais partneriais, kurie į žemės ūkį žiūri kiek kitaip, - sakė J. Razma. - Šiemet patys sudėtingiausi metai, todėl išmokas padidinti nėra taip paprasta."
Žemės ūkio viceministras A. Macijauskas pastebėjo, kad Lietuva niekada žemdirbiams nemokėjo leistinos maksimalaus dydžio išmokos. Kad tai būtų daroma - Žemės ūkio ministerijos siekiamybė. „Mūsų (žemės ūkio - red. past.) sektorius palyginti stiprus kitų sektorių atžvilgiu. Kitur gamyba smuko gerokai daugiau. Praėjusių metų trečiojo ketvirčio žemės ūkio rezultatai parodė kad ir nežymų augimą - užfiksuotas 1,7 proc. augimas, o kituose sektoriuose to nebuvo", - kalbėjo viceministras, pareikšdamas, kad šis rodiklis gali būti pagrindinis koziris derantis su Vyriausybe dėl papildomo žemės ūkio finansavimo. Į diskusijas, kokio dydžio išmokos ūkininkų laukia, A. Macijauskas nesileido: gegužės mėnesį bus pateiktas išmokų dydžių projektas, tada viskas bus aiškiau. Iki tol ties šiuo klausimu turi padirbėti Žemės ūkio rūmai.
Kaip žinome, tiesioginės išmokos žemdirbiams mokamos įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. Kas laukia ūkininkų po trejų metų? Pasak žemės ūkio viceministro, Europos Sąjungos institucijose šiuo metu kaip tik diskutuojama apie išmokų ateitį. Kol kas susidariusios dvi nuomonių stovyklos. Pirmoji, vienijanti penkių ES šalių nuomonę, teigia, kad tiesioginių išmokų sistema yra pasenusi ir jos reikia visiškai atsisakyti. Antroji, kurią palaiko 22 Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, - išmokas žemdirbiams reikia išlaikyti, nes, nelikus jų, Europos Sąjungos ūkiai nebeišsilaikytų, ES Kaimo plėtros programą reikia ir toliau finansuoti, ją patobulinus. Tačiau Lietuva sieks, kad išmokų dydžių atotrūkis tarp ES žemdirbių būtų kiek galima sumažintas.
Susirinkime dalyvavo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovas. Svečias pasidžiaugė, kad Plungės krašto ūkininkai yra labai aktyvūs - plungiškių agentūrai pateiktų investicinių projektų skaičius sudaro didžiąją dalį visų Telšių apskrities ūkininkų agentūrai pateiktų investicinių projektų. Kartu agentūros atstovas paragino susirinkusius žemdirbius nevėluoti pateikti projektų mokėjimo prašymų.
Gausiai Žemės ūkio skyriaus salėje susirinkę žemdirbiai su svečiais diskutavo ir apie pasikeitusią žemdirbių mokesčių politiką, nederlingų žemių išmokas, tartasi ir dėl planuojamo visuotinio žemdirbių susirinkimo.
