Ar že­mai­čiai iš­sau­go­jo sa­vo vie­ny­bę?

Is­to­ri­niai šal­ti­niai liu­di­ja, kad nar­sūs že­mai­čiai mo­kė­jo kau­tis ir gin­ti sa­vo že­mes nuo prie­šų. Ar daug per am­žius iš­li­ko že­mai­čių? Ar jie, kaip ir prieš dau­ge­lį šim­tų me­tų, yra vie­nin­gi? Iš tie­sų, ren­gi­niuo­se, skir­tuo­se Dur­bės mū­šiui at­min­ti, smal­suo­liams bu­vo į ką pa­si­žiū­rė­ti ir pa­tiems sa­vo jė­gas iš­ban­dy­ti. O kad že­mai­čių yra ir bus, tar­si pa­liu­di­jo virš šven­tės da­ly­vių šeš­ta­die­nį ra­tus su­kę gand­rai.
Kaip ir de­ra, pir­ma­sis į su­si­rin­ku­siuo­sius krei­pė­si šio ren­gi­nio su­ma­ny­to­jas R. Mi­cei­ka. Ne­bū­tų že­mai­tis - daug ne­kal­bė­jo, tik pa­dė­ko­jo žmo­nėms, kad su­si­rin­ko pa­gerb­ti pro­tė­vių, nar­siai ko­vo­ju­sių prieš kry­žiuo­čius, at­mi­ni­mo.
Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Sta­sys Kas­pa­ra­vi­čius rė­žė iš pe­ties: ir jau­niems, ir vy­res­niems tu­ri bū­ti svar­bu ne tik ge­riau pa­val­gy­ti ir ap­si­reng­ti, bet ir tu­rė­ti stip­rią sa­vo vals­ty­bę. Taip jau su­si­klos­tė, kad bu­vom pa­val­dūs ru­sams, šve­dams ir len­kams, ta­čiau, S. Kas­pa­ra­vi­čiaus įsi­ti­ki­ni­mu, jei bus stip­ri Že­mai­ti­ja, bus stip­ri ir vi­sa Lie­tu­va!
Tve­rų se­niū­nas An­ta­nas Za­le­pū­gas že­mai­čius ne pir­mus me­tus vie­ni­jan­čiam R. Mi­cei­kai įtei­kė me­da­lį su Tve­rų sim­bo­li­ka.
Žy­nys, už­kū­ręs au­ku­rą, pa­pa­sa­ko­jo apie pa­sku­ti­nį Že­mai­ti­jos kri­vį - ku­ni­gaikš­tį Kęs­tu­tį, ku­ris gy­ve­no 85 me­tus, nuo 1354 iki 1377 me­tų po Al­gir­do žū­ties val­dė pie­ti­nes ir va­ka­ri­nes sri­tis, bu­vo įsi­ren­gęs sos­ti­nę Tra­kuo­se.
Is­to­ri­nių mū­šių ins­ce­ni­za­ci­jos kai­me ai­dė­jo net dvi die­nas. Žiū­ro­vai tu­rė­jo pro­gos ap­žiū­rė­ti se­no­vi­nius gink­lus, ap­ran­gą, ko­vos bū­dus. Šie­met su­vai­din­tas ne tik Dur­bės mū­šis, bet ir Na­po­leo­no žy­gis ir Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro mū­šio pa­ro­di­ja.

Nuotraukos - Žydrūno Pilitausko.