Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Išklausyk, redakcija! » „Seniau vandens mėginio tyrimai kainavo 15 litų, dabar – 500!“

„Seniau vandens mėginio tyrimai kainavo 15 litų, dabar – 500!“

Gerb. re­dak­ci­ja,
tur­būt pra­dė­siu nuo to, kad va­sa­ros me­tu gy­ve­nu so­dų ben­dri­jo­je. Prieš 17 me­tų iš­si­kas­di­nau šu­li­nį, ku­riuo nau­do­juo­si.

Šią va­sa­rą, iš­gir­dęs ži­nią apie Ra­sei­nių ra­jo­no gy­ven­to­jų šu­li­niuo­se ras­tą žmo­gaus gy­vy­bei pa­vo­jin­gą nu­odą (ar­se­ną), su­sku­bau pa­si­tik­rin­ti ir sa­vo šu­li­nio van­de­nį, bet, pa­si­ro­do, tai pa­da­ry­ti – ne kiek­vie­no ki­še­nei. Pil­nas che­mi­nis ir mik­ro­bio­lo­gi­nis van­dens pa­tik­ri­ni­mas kai­nuo­ja „tik“ 144 eu­rus. Kai­na ne­re­a­li, ab­sur­diš­ka, ne­tel­pan­ti į svei­ko pro­to rė­mus. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tai lu­pi­ka­vi­mas žmo­nių svei­ka­tos są­skai­ta.
Šu­li­nio iš­ka­si­mas su ren­ti­nių pir­ki­mu (11 ren­ti­nių) kai­na­vo apie 200 li­tų. Dir­bo du vy­rai tris die­nas. Šu­lin­ka­sio dar­bas fi­ziš­kai sun­kus, pa­vo­jin­gas ir daug iš­ma­ny­mo rei­ka­lau­jan­tis, o kai­na­vo 110 li­tų (1 ren­ti­nys – 10 Lt).
Iš­ka­sus šu­li­nį, van­dens mė­gi­nio ty­ri­mai kai­na­vo apie 15 li­tų. O da­bar, eu­rus pa­ver­tus li­tais – 500 li­tų. O kai ku­riems po­li­ti­kams, ypač ban­kų ana­li­ti­kams, te­be­at­ro­do, kad nie­kas ne­pa­bran­go. Ko­kiuo­se pa­de­be­siuo­se gy­ve­na­te, po­nai? Nu­si­leis­ki­te ant že­mės, pa­žiū­rė­ki­te ir įsi­ti­kin­ki­te, ar įma­no­ma kai­me gy­ve­nan­čiam pen­si­nin­kui kar­tą per me­tus, kaip me­di­kų re­ko­men­duo­ja­ma, pa­si­tik­rin­ti šu­li­nio van­de­nį? Už to­kias su­mas be­veik ne­įma­no­ma. To­dėl ir ge­ria žmo­nės van­de­nį, be ku­rio or­ga­niz­mas ne­ga­li iš­gy­ven­ti nė die­nos, už­terš­tą vi­so­kio­mis che­mi­nė­mis me­džia­go­mis. Kaip pa­ro­dė Ra­sei­nių pa­vyz­dys, – ir su ar­se­nu. Vė­liau ste­bi­mės, iš kur toks žmo­nių ser­ga­mu­mas, mir­tin­gu­mas. O nuo sa­vęs pri­dė­siu – iš kur toks mū­sų val­džios at­sto­vų abe­jin­gu­mas žmo­gaus bran­giau­siam tur­tui – svei­ka­tai?
Ame­ri­kie­čiai tu­ri to­kį šū­kį: „Svei­ka tau­ta – dar­bin­ga tau­ta, dar­bin­ga tau­ta – tur­tin­ga tau­ta“. O pas mus vis­kas vos ne at­virkš­čiai. Bū­tų ge­rai, jei ra­jo­nuo­se esan­čių hi­gie­nos cen­trų dar­buo­to­jai kar­tą per me­tus ap­si­lan­ky­tų pas gy­ven­to­jus, tu­rin­čius šu­li­nius, pa­im­tų van­dens mė­gi­nius už sim­bo­li­nę kai­ną, ge­ra­no­riš­kai pa­tar­tų, kaip pri­žiū­rė­ti ir eks­plo­a­tuo­ti šu­li­nius, tu­a­le­tus ir ki­tus ūki­nius pa­sta­tus. Tai bū­tų ne­įkai­no­ja­mas in­dė­lis į žmo­nių svei­ka­tą, o tuo pa­čiu ro­do­mas val­džios dė­me­sys pa­pras­tam kai­mo ir ne tik kai­mo žmo­gui. Šiam kil­niam dar­bui at­lik­ti ne nuo­dė­mė bū­tų pa­nau­do­ti ir ES lė­šas. Vie­toj to da­bar kaž­ko­kia li­cen­ci­juo­ta fir­ma, pra­si­len­da­ma su svei­ku pro­tu, ke­lia tos pa­slau­gos kai­nas į ne­re­gė­tas aukš­tu­mas, tu­rė­da­ma tiks­lą kuo grei­čiau pra­tur­tė­ti. Kal­bant at­vi­rai, tai ne­są­ži­nin­ga ir, ma­tyt, ne už ačiū val­džios to­le­ruo­ja­ma veik­la.
To­dėl, po­nai, ne­si­ste­bė­kim ir ne­aik­čio­kim, ko­dėl mū­sų tau­tie­čiai ma­siš­kai pa­lie­ka sa­vo Tė­vy­nę ir iš­vyks­ta lai­mės ieš­ko­ti į ki­tas ša­lis. Kol to­kie ir pa­na­šūs da­ly­kai bus (aš pri­si­lie­čiau tik prie vie­nos siau­ros mū­sų gy­ve­ni­mo sri­ties), tol lietuviai ir to­liau va­žiuos, kol na­muo­se lik­si­me vie­ni pen­si­nin­kai su Sei­mo na­riais.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama