Kultūra, paveldas

Ketindamas pasidalyti asmeniniu patyrimu apie muzikos reikšmę ir prasmę žmogaus gyvenime, kompozitorius Balys Dvarionas (1904–1972) savo paskutiniaisiais gyvenimo metais norėjo aplankyti visas Lietuvos muzikos mokyklas. Galbūt todėl, tarsi pratęsdamas kompozitoriaus susitikimus su vaikais, iki šiandien gyvuoja dar 1974 m. garsių Lietuvos pianistų Aldonos Smilgaitės-Dvarionienės, Juliaus Andrejevo ir Aleksandro Jurgelionio iniciatyva pradėtas rengti Nacionalinis Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursas. Šiemet jau spėjo įsibėgėti XVII nacionalinis Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursas, kurio regioniniai etapai, suskambėję pačiais subtiliausiais talentingų vaikų atliekamais muzikos garsais, įvyko įvairiuose mūsų šalies miestuose. Konkurso reikšmingumą ir svarbą jaunųjų muzikos talentų ugdymui pabrėžia tai, kad jo globėja yra Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Sausio 6-ąją, per Tris Karalius, iš žinomų šalies menotyrininkų sudaryta komisija išrinko 2011 metų „Aukso vainiko“ konkurso laureatus ir prizininkus. Ceremonija vyko Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje, kurioje gruodžio mėnesį veikė šio konkurso respublikinio turo paroda.

Jau devintus metus Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos skelbia konkursą „Sėkmingiausias metų turizmo projektas“. Tai pats svarbiausias turizmo sektoriaus renginys, kurio kasmet laukia visi, dirbantys šioje srityje. Metams baigiantis paskelbti net dvylikos nominacijų laimėtojai. Šiemet konkursas sulaukė rekordinio skaičiaus – daugiau kaip 100 teikimų.

Kiekvienas kraštas, miestelis, kaimas turi savo istoriją, kurioje tam tikrus ženklus palieka bėgantis laikas. Tačiau svarbu nepamiršti to, kad gyvybingų gyvenviečių kontekste egzistuoja ir kaimų, kurie jau atsidūrė ant išnykimo slenksčio. Yra ir tokių kaimų, kurių pavadinimai belikę tik žemėlapiuose.

Net 22 menininkai šiemet dalyvavo antrą kartą surengtame Lietuvos medžio drožėjų kūrinių konkurse „Šventieji ir piligrimai“. Tautodailininkui Kazimierui Striaupai iš Plungės rajono Dovainių kaimo skirta prizinė vieta.

Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos bigbendas, vadovaujamas Artūro Urniežiaus, lapkričio 19-ąją dalyvavo diksilendo festivalyje „Pan Dixie 2011“, kuris vyko buvusioje Panevėžio ledo arenoje.

Plungės kultūros centre veikia Plungės garbės piliečio, dailininko Juozo Bagdono darbų paroda, skirta jo šimtosioms gimimo metinėms. Kūrėjas gimė 1911 metų gruodžio 11 dieną Plungės rajone, Antrųjų Vydeikių kaime. Lietuvoje mokėsi ir dirbo, po karo emigravo į Vakarų Europą, vėliau į Pietų, paskui – į Šiaurės Ameriką (Kolumbiją ir JAV). Gyvenimo saulėlydyje grįžo į nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, į Plungę, iš kurios jaunystėje ir pakilo savo skrydžiui...
„Tikras lietuvis turi savo darbus grąžinti Lietuvai. Nieko geriau neradęs grįžau čia, į pačią švenčiausią žemę“, – yra sakęs J. Bagdonas. Geriausi jo paveikslai saugomi Lietuvos dailės, M. K. Čiurlionio muziejuose, privačiose kolekcijose, o 111 darbų autorius dovanojo Žemaičių dailės muziejui. Ne vieną parodų lankytoją muziejuose jo abstrakcijos šokiruoja savo masteliais ir spalvų gama. J. Bagdonas žinojo, kad jo kūryba vienam gali patikti, kitam – visai nepatikti, tačiau abiem atvejais turėjo paruošęs atsakymą: „Ne tas gražu, kas raudona, o tas gražu, kas kam patinka!“ Menininkas yra vienas iš ekspresyviojo abstrakcionizmo pradininkų lietuvių dailėje.

Spalio 27 dieną plungiškiai skubėjo į Mykolo Oginskio meno mokyklą. Čia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas pristatė savo parengtą knygą-albumą „M. K. Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui“ net su šešiomis kompaktinėmis plokštelėmis (leidykla – „Impetus musicus“), kuriose įrašyti jo atlikti visi žinomi – beveik 200 – prosenelio kūriniai fortepijonui.

Plungės tautodailininkai aktyviai dalyvauja ne tik savivaldybės, bet ir šalies kultūriniame gyvenime: kiekvieną mėnesį rengia įvairias parodas Kultūros centre, dalis aktyvia veikla užsiima Audėjų klube, savo kūrybą pateikia ir regioniniams, respublikiniams konkursams.

Maždaug nuo lapkričio vidurio buvusi Plokštinės požeminė balistinių raketų bazė vėl atvers vartus lankytojams. Tie, kurie čia yra buvę anksčiau, išvys ženkliai pasikeitusį vaizdą: nuo praėjusių metų pavasario muziejų rekonstravusi uždaroji akcinė bendrovė „Plungės Jonis“ su savo subrangovais padirbėjo kaip reikiant. Spalio 18-ąją visa tai pirmieji įvertino valstybinės komisijos nariai, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai ir kiti svečiai.