Kultūra, paveldas

Maždaug nuo lapkričio vidurio buvusi Plokštinės požeminė balistinių raketų bazė vėl atvers vartus lankytojams. Tie, kurie čia yra buvę anksčiau, išvys ženkliai pasikeitusį vaizdą: nuo praėjusių metų pavasario muziejų rekonstravusi uždaroji akcinė bendrovė „Plungės Jonis“ su savo subrangovais padirbėjo kaip reikiant. Spalio 18-ąją visa tai pirmieji įvertino valstybinės komisijos nariai, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai ir kiti svečiai.

Šiemet birželio 5 dieną sukako 90 metų, kai Šarnelėje gimė poetas Vytautas Mačernis. Kūrėjo gyvenimas buvo labai trumpas – 1944 metų spalio 7 dieną Žemaičių Kalvarijos pakraštyje važiuojant vežimu į jaunuolio galvą pataikė atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra. Aidint karo pabūklams namiškiai žuvusiojo į kapines nevežė, o palaidojo netoli namų esančiame kalnelyje. Poeto biografai teigia, kad iš kiek daugiau nei dviejų šimtų žinomų V. Mačernio eilėraščių bene du šimtus jis parašė ne Kaune ar Vilniuje, kur teko mokytis, o gimtojoje Šarnelėje.

Rugsėjo 24 dieną Plungėje nuskambėjo paskutiniai šių metų Mykolo Oginskio festivalio akordai. Tądien koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų simfoninis orkestras, tarsi paliudydamas, kad auga nauja puikių muzikantų karta. Jaunasis dainininkas Liudas Mikalauskas taip pat patvirtino, kad Lietuvoje profesionalai sėkmingai atremia pigios popmuzikos puolimą. Klausytojai su didžiausiomis viltimis lauks kitų metų šventės.

Trečiasis šių metų festivalio koncertas, vykęs praėjusį šeštadienį, buvo dviejų dalių. Pirmojoje dalyje muzikos mėgėjų laukė tikras atradimas – unikalus Liepojos varpininkų ansamblis „Campanella“. Po to Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinis styginių orkestras klausytojams dovanojo jau tradiciniu tapusį koncertą „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“.

Trečiadienį, prieš vidurdienį, prie kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų susirinkę žmonės keliolika minučių stovėjo užvertę galvas ir užgniaužę kvapą. Plungės dvaro rūmus restauruojančios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas, jo pavaduotojas statybai Algimantas Zokaitis, rūmų muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, skulptorius Sergejus Plotnikovas ir kiti atsakingi darbuotojai su nerimu stebėjo, ar sėkmingai į penkiolikos metrų aukštį ant šiaurinio rūmų rizalito bus užkelta masyvi trijų deivių skulptūrinė kompozicija.

Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio Bukantėje esanti lietuvių literatūros klasikės Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės) gimtoji sodyba žadinama naujam gyvenimui. Neseniai respublikinėje spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame rašoma, kad darbai Bukantėje, vykdomi pagal Žemaičių dailės muziejaus (ŽDM) parengtą projektą „Bukantės dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“, stringa, iki šiol beveik niekas nepadaryta, o pinigų užbaigti darbams tikrai pritrūks. Tačiau paaiškėjo, kad pasklidusi informacija – išpūstas burbulas.

2008 m. buvo pradėti Plungės dvaro sodybos tvarkymo ir renovacijos darbai. Plungės rajono savivaldybės ir Žemaičių dailės muziejaus rūpesčiu parengtas investicinis projektas „Plungės M. Oginskio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms“. Antrajame vykdomo projekto etape, užbaigiant rūmų fasado restauraciją, numatyta sukurti ir rūmų stogo skulptūrines kompozicijas virš pietinio bei šiaurinio fasadų.

Akivaizdu, kad dar labai nedaug žinome apie mūsų miesto praeitį. Štai parke tebestovi ir naujam gyvenimui bunda senus laikus menantis Oginskių dvaras, kurį rekonstruojant pernai kiek žemiau nuo pagrindinio pastato buvo atkasti dar senesnių rūmų pamatai. Šiemet pradėjus įgyvendinti projektą, pagal kurį laikrodinės-oranžerijos kompleksas bus pritaikytas bibliotekos paskirčiai, statybininkų ir archeologų laukė dar viena staigmena – manoma, kad buvo atkasti dar ankstesnės, tikėtina, XVII amžiuje statytos pirmosios Plungės dvarvietės pamatai ir pietinė akmenų siena.

Plungės rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Saula“, vadovaujamas Sigitos ir Romo Matulių, jau keletą mėnesių vykdo edukacinį teatrinio veiksmo projektą „Teatro formos“. Plungiškių teatras „Saula“ dalyvauti projekte pakvietė ir Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro jaunimo teatrą.

Liepos 1-ąją Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcija pakvietė į jaukų gamtos prieglobstį Gečaičių kaime – Gardų ozą (ilgą, siaurą kalnagūbrį, sudarytą iš ledyno sąnašų - smėlio, žvyro, žvirgždo, riedulių). Šis unikalus gamtos darinys, nukentėjęs ne tik dėl žvyro kasimo, bet ir nuo šiukšlinti nevengiančių žmonių, šiandien džiugina akį gražia gamta, švariu vandeniu maudynėms ir pažintiniu taku.