Kultūra, paveldas

Italijoje, tarptautiniame „Val Tidone“ jaunųjų talentų konkurse, kuris vyksta to paties pavadinimo pilyje, stovinčioje už kelių dešimčių kilometrų nuo Milano, puikiai sekėsi instrumentiniam trio iš Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos. Jaunimo iki 18 metų kategorijoje merginų ansamblis, kurio vadovė – mokytoja Ligita Veniulienė, konkurse užėmė garbingą antrąją vietą.

Birželio 11-osios popietę į Purvaičius, Igno Končiaus sodybą, rinkosi aplinkinių kaimų gyventojai, svečiai iš Plungės. Juos čia sukvietė Jazminų žydėjimo šventė ir Vilniaus miesto Pilaitės liaudies teatro spektaklis – epinė drama „Mano vardas – Lietuva“.

Kulių miestelio centre, raudonų plytų senojoje klebonijoje, antrame aukšte, trejus metus gyveno ir vietos bažnyčioje vikaravo Juozas Tumas, į lietuvių literatūros istoriją įėjęs Vaižganto slapyvardžiu. Tai žymi dar kolūkio laikais, minint šimtąsias rašytojo gimimo metines, prie sienos pritvirtinta paminklinė lenta, kurioje pavaizduotas jo sugalvotas personažas Napalys, dirbantis darbus. Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad Vaižgantas į Kulius iš Mosėdžio buvo perkeltas 1898 metų rugpjūčio 10 dieną. Ilgai neužsibuvo: dėl lenkomanų dvarininkų ir kunigų skundų 1901 metais buvo iškeltas į Micaičius Kuršėnų valsčiuje. Gyvų J. Tumo-Vaižganto kunigavimo liudininkų Kulių parapijoje jau nebėra, tačiau iš kartos į kartą perduodamas linksmas pasakojimas, kad jis Kuliuose iš pradžių bandė sakyti pamokslus žemaitiškai, tik jam, aukštaičiui, tai nelabai sekėsi, todėl jo pamokslai tikintiesiems nevalingai kartais sukeldavo ir šypseną.

Zuzana Jankevičienė apie Kulius ir jų apylinkes žino viską. Na, beveik viską, nes kiekviena diena suteikia vis ką nors naujo. Rodos, ne taip seniai per kolūkio rudeninę talką mokiniai jai, ką tik paskirtai mokyklos direktorei, per morkų lauką klegėdami atnešė rastą akmens amžiaus kirtiklį. O štai prieš porą savaičių buvusi mokinė į Kulių mokyklos muziejų perdavė perkamos senos kaimo sodybos palėpėje aptiktą gintaru inkrustuotą dviejų spalvų rašalinę, kuria Smetonos laikais naudojosi prie Kulių vasarnamį turėjęs notaras, vėliau nukankintas Rainiuose. Z. Jankevičienė Kulių mokyklai vadovavo 31-erius metus, o vietos vaikus istorijos mokė 45-erius! Dabar vieną kartą per savaitę, ketvirtadieniais, tvarkosi mokyklos muziejuje, kurio didžiąją dalį eksponatų sukaupė šviesaus atminimo jos vyras, taip pat istorikas ir didelis savo krašto mylėtojas Romas Jankevičius. Buvę mokiniai per klasės susitikimus kalba, kad Jankevičių istorijos pamokas su nostalgija prisimena ir žilo plauko sulaukę. Išties, Z. Jankevičienė turi apie Kulius, kaimų šviesuolius ir girtuoklius, knygnešius, kunigus ir ūkininkus, senus istorinius pastatus ką papasakoti ir jos pasakojimo labai lengva klausytis.

Šateikių dvaras ir parkas – originalus kompleksas, kurio pastatuose susipynę liaudies architektūros ir profesionalios architektūros bruožai. Dvaro rūmai, vadinamasis ponų namas, 1993 metais buvo perduoti Bažnyčiai. Likvidavus Šateikių tarybinį ūkį, dvaro ansamblio pastatus (oficiną, svirną, oranžeriją, tvartą, kluoną, alaus daryklą, vandens malūną ir kt.) išsidalijo pajininkai. Kluonas 2005 metais sudegė, liko tik pamatų akmenys. Kiti prastai pajininkų prižiūrimi Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre esantys pastatai gana sparčiai nyksta, todėl Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinis padalinys jau pradėjo įstatymais numatytus žingsnius perimti avarinės būklės dvaro statinius valstybės nuosavybėn. Apie tai papasakojo paveldosaugininkas Vidmantas Dovidauskas.

Nuo balandžio 27 dienos iki gegužės 5 dienos Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, bendradarbiaudamas su kolegomis iš Vokietijos, keletą Vakarų Lietuvos archeologinių objektų (kapinynų, piliakalnių ir buvusių gyvenviečių) žvalgė magnetometru. Archeologai šį prietaisą buvo atsivežę ir į Platelius, Dvaro kalvą.

Šateikių dvaras ir parkas – originalus kompleksas, kurio pastatuose susipynę liaudies architektūros ir profesionalios, daugiau miestui būdingos architektūros bruožai. Dvaro rūmai, vadinamasis ponų namas, pastatyti 1770 metais, o 1804 metais – perstatyti. 1978-aisiais rūmai buvo restauruoti pagal architektės Gražinos Kirdeikienės, kuri parengė ir Oginskių dvaro ansamblio rekonstrukciją, projektą. Kurį laiką ponų name veikė vaikų darželis, o 1993 metais Plungės rajono valdybos sprendimu pastatas buvo perduotas Bažnyčiai ir iki šiol stovi tuščias. Likvidavus Šateikių tarybinį ūkį, kitus dvaro ansamblio pastatus (oficiną, svirną, oranžeriją, tvartą, kluoną, alaus daryklą, vandens malūną ir kt.) išsidalijo pajininkai. Ne visi gautą turtą įteisino, ne visi juo rūpinasi, todėl statiniai nyksta akyse, nors Šateikių dvaro sodyba, turinti architektūrinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę, 2003 metų gegužės 13 dieną buvo įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Senųjų Žemaičių Kalvarijos kapinių viename tamsaus granito paminkle iškaltas įrašas: „ATA Prelatas Povilas Pukys – trijų bažnyčių statytojas. Viešpatie, man rūpėjo Tavo garbė, Tavo namų grožis.“ Šioje vietoje baigėsi trijų bažnyčių – Plungės, Stalgėnų ir Pakutuvėnų – statytojo Popiežiaus rūmų prelato Povilo Pukio žemiškoji kelionė. 1913 metais pradėjęs tarnystę Dievui vikaru Plungėje dvasininko kelią 1964 metais baigė altarista Žemaičių Kalvarijoje. Iš Kupiškio kilęs aukštaitis beveik visą savo kunigiškąją tarnystę atliko Žemaitijoje, pamilo jos žmones ir statė šventoves ne tik Plungėje ir kaimuose, bet ir tikinčiųjų širdyse, burdamas aplink save parapijų bendruomenes.

Ankstyvą 2011 metų pavasarį per šalį nuvilnijo IV Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio-konkurso „Mes Lietuvos vaikai“ dainuojanti banga. Pagrindiniai festivalio organizatoriai: Lietuvos liaudies kultūros centras, Klaipėdos chorinė bendrija „Aukuras“, Lietuvos chorų sąjunga, Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, Klaipėdos miesto savivaldybė. Organizatoriai, rengdami šį konkursą, siekia tęsti ir puoselėti Lietuvos chorinio dainavimo tradicijas, aktyvinti chorinį judėjimą bendrojo lavinimo, muzikos, meno mokyklose ir gimnazijose, geriau pasiruošti 2012 metų Lietuvos moksleivių dainų šventei „Mūsų vardas – Lietuva“.

Balandžio 1 dieną 16 val. Plungės vaikų globos namų salėje prasidėjo kiek neįprastas šiems namams renginys – Senamiesčio vidurinės mokyklos dvyliktokės Erikos Šidlauskaitės piešinių parodos atidarymas.