Kultūra, paveldas

Šiuo metu lankytojas Žemaičių dailės muziejuje (ŽDM) pasijus tarsi atsidūręs geležies amžiuje: pirmame aukšte neseniai atidaryta jubiliejinė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto Metalo plastikos katedros profesoriaus Romualdo Inčirausko metalo plastikos paroda, neremontuotose antro aukšto salėse gražiai įsikomponuoja originalūs Edmundo Frėjaus darbai. O dar aukščiau – kalvių kalvio Vytauto Jaručio dovanotų kūrinių ekspozicija. Ieškantysis meninės kalvystės ištakų trečiame aukšte galės išvysti liaudies meistrų kalinėtų saulučių kolekciją. Anot tarptautinę metalo plastikos parodą pristačiusios muziejininkės Danutės Einikienės, kad metalo menas Žemaitijoje neatsiradęs tuščioje vietoje, rodo ŽDM saugomas 1719 m. datuojamas „Angelas“. Plungės Mykolo Oginskio dvare kalviavo kultūros švietėjas, pirmasis Plungėje 1905 m. pastatęs spektaklį „Amerika pirtyje“, Petras Gudavičius.

Nežinia, kaip toliau būtų susiklosčiusi akmeninio Babrungėnų vandens malūno istorija, jei visiškai apleisto pastato kūrybinių dirbtuvių reikmėms 1989 metais nebūtų įsigijęs plungiškis Leonardas Černiauskas. Žmogus septynerius metus kuopė aplinką ir atstatė vidų, kol išdrįso užkabinti meno galerijos-kūrybinių dirbtuvių iškabą. Dabar Babrungėnų malūnas įtrauktas ir į Kaimo turizmo asociacijos katalogą.
Akmeninis vandens malūnas – vienintelis toks Žemaitijoje pripažintas architektūros paminklu. Jei valstybė ar Savivaldybė pasiūlytų paramą malūnui atkurti, L. Černiauskas nieku gyvu neatsisakytų, juo labiau kad ir autentišką priestato projektą jau turi, tačiau prašyti besikeičiančių valdžių prisidėjimo – tas pats, kas laiką veltui gaišti, nors menininkui labai norėtųsi atkurti autentišką malūno stogo skiedrų dangą.

Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokiniai pavasarį pasitiko gražiais akademiniais laimėjimais.

Jau tapo gražia tradicija pasitinkant kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, visą kovo mėnesį Plungės kultūros centre skirti būtent šiam žanrui. Atskiromis dienomis spektakliai bus vaidinami įvairaus amžiaus žiūrovams. Mėgstamus vaidinimus galės žiūrėti tiek darželinukai, tiek senjorai.

Į Plungės kultūros centro parodų salę sausio 14-osios popietę susirinko daug jaunų žmonių – čia vyko „Babrungo“ pagrindinės mokyklos fotominiatiūrų parodos „Žiema“ atidarymas. Didžioji dalis fotografijų – mokinių darbai.

Šie metai Lietuvai prasidėjo reikšminga žinia: UNESCO 2011-uosius įvardijo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais! Bus proga ir savotiškas paskatinimas visiems, kurie domisi menu, dar kartą įsižiūrėti į M. K. Čiurlionio paveikslus, paklausyti jo sukurtos muzikos...
Nors šis kūrėjas seniai išaugo iš tautiškosios dailės rėmų, su Plunge jį sieja ypatingas ryšys. Dar būdamas vaikas, jis Mykolo Oginskio dvare pradėjo groti ir piešti. Jau subrendusį M. K. Čiurlionį į Plungę dar kartą atvedė meilė – 1909 metais jis susituokė su savo išrinktąja Sofija Kymantaite Šateikių Šv. Morkaus bažnyčioje. Plungėje, ne kur kitur, prabėgo pačios laimingiausios gana trumpo M. K. Čiurlionio gyvenimo dienos...

Praėjusių metų pabaigoje, prieš Kalėdas, dienos šviesą išvydo dviejų Plungės krašto atstovių knygos. Abiejų moterų išleistos knygelės – pirmosios, jose išspausdinti per nemažai metų sukurti eilėraščiai. Autorės į leidinį sudėtą kūrybą skiria savo brangiausiems žmonėms – artimiesiems, giminėms.

Palydėti senuosius metus ir su puikia nuotaika priartėti prie naujųjų, 2011-ųjų, slenksčio rimtosios muzikos mėgėjus gruodžio 29 dieną pakvietė Plungės kultūros centras. Šįkart tradicinio kamerinio vakaro programoje – pasaulinę šlovę pelniusių baletų ištraukos, kiti populiariosios klasikos kūriniai.

Platelių meno mokyklos auklėtiniai vieną šaltą gruodžio vakarą pakvietė savo tėvelius, vietos bendruomenės narius, mokytojus, kitus svečius į jubiliejinį koncertą, skirtą mokyklos 20 metų veiklos sukakčiai paminėti. Renginį pradėjo jungtinio Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos ir Platelių vaikų pučiamųjų orkestro atliekama kompozicija.

Žemaičių dailės muziejus (ŽDM) parengė projektą „Bukantės dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“, pagal kurį bus restauruotas avarinės būklės sodybos ponų namas, atstatytas tvartas ir svirnas. Šiuos ir kitus projekte numatytus Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšomis finansuojamus darbus planuojama baigti 2011-ųjų lapkritį.