2011-ieji – M. K. Čiurlioniui skirti metai

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 10 dieną Varėnoje, vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės-Čiurlionienės šeimoje. Buvo vyriausias iš devynių šeimos vaikų.
Paūgėjęs jis, tėvo pamokytas, laisvai skambino pianinu ir vargonais. Artimas šeimos bičiulis daktaras Jozefas Markevičius keturiolikmetį rekomendavo į kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestro mokyklą.
Nuo 1889 iki 1893 metų M. K. Čiurlionis gyveno Plungėje ir M. Oginskio dvare mokėsi groti įvairiais instrumentais, giedojo chore. Tuo metu pradėjo komponuoti, o laisvalaikiu piešė. Nuo 1892 metų kaip orkestro fleitininkas gavo ne tik išlaikymą, bet ir algą. Kartu su orkestru koncertuodavo Palangoje, Rygoje, Rietave.
Kunigaikštis M. Oginskis, įžvalgus žmogus ir menininkų mecenatas, skatino M. K. Čiurlionį kurti suteikdamas stipendiją ir galimybę tęsti studijas Varšuvos ir Leipcigo konservatorijose.
Varšuvoje M. K. Čiurlionis sukūrė kanonų, fugų, preliudų, variacijų ciklų fortepijonui, styginių kvartetui. Institute jis įgijo kompozicijos specialybės diplomą. Baigiamasis darbas – kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“.
Gyvendamas Varšuvoje vertėsi privačiomis pamokomis, kad išlaikytų ir čia mokytis atvažiavusius savo brolius. 1901 metais pabaigė simfoninę poemą „Miške“, kurią dedikavo geriausiam draugui Eugenijui Moravskiui.
Vėliau, gyvendamas Leipcige, M. K. Čiurlionis sukūrė simfoninę uvertiūrą „Kęstutis“, keturių dalių Styginių kvartetą, kanonų, fugų, tarp jų „Sanctus“ ir „Kyrie“ mišriam chorui. Per atostogas nuolat piešė. 1902 metais gavo Leipcigo konservatorijos mokytojo pažymėjimą, o nuo 1904 metų pradėjo mokytis Varšuvos dailės mokykloje.
Nuo 1905 metų piešė dailininkų kūrybos namuose Ribiniškėse (Latvijoje), dalyvavo parodose Sankt Peterburge, plenere Istebnoje (Austrija), keliavo po Europą – Prahą, Dresdeną, Niurnbergą, Miuncheną, Vieną... Vienu metu buvo grįžęs ir į Druskininkus – čia harmonizavo liaudies dainas ir svajojo sukurti lietuvišką operą. 1907 metais baigė simfoninę poemą „Jūra“, pradėjo kitą – „Pasaulio sutvėrimas“. Rudenį persikėlė gyventi į Vilnių.
1908 metais į Plungę ilgesniam laikui M. K. Čiurlionį atvedė meilė iš Kulių apylinkių kilusiai rašytojai, lietuvybės puoselėtojai, būsimai žmonai Sofijai Kymantaitei.
„Zosės tėvas – baisiai simpatingas, originalus ir įdomus žmogus. Nedidelio ūgio, drūtas ir su didžiuliais baltais ūsais. Kalba visuomet garsiai ir mėgsta pasakoti tiktai apie karalius, imperatorius, didžiuosius kunigaikščius, popiežius, etc. (...) Be to, jis yra baisiai vaišingas, tvarkos atžvilgiu pedantas ir su didele meile daro iš kadagių keisčiausias lazdas, kurias vėliau dalija į kairę ir į dešinę visokiems pažįstamiems. Aš gavau lazdą su mitinginiu bumbulu, be to, senis padarė man molbertą, labai stiprų, patogų ir praktišką“, – rašė M. K. Čiurlionis broliui Povilui iš Kulių.
Būtent Plungėje praėjo laimingiausias poros gyvenimo laikotarpis – vestuvės ir pirmieji šeimyniniai metai. Jie susituokė per Naujuosius (1909 m.) Šateikių Šv. Morkaus bažnyčioje.
„Naujieji Metai, Naujas Gyvenimas, Nauja Kalba, Nauji Pasauliai... Stebuklingesnės dienos neįmanoma išgalvoti...“ – apie savo vestuves rašė M. K. Čiurlionis. Jauna šeima į Plungę vėl grįžo vasarą ir apsigyveno pas dėdę kunigą Vincentą Jarulaitį. Būtent Plungėje M. K. Čiurlionis nutapė daugiau nei 20 paveikslų – „Aukuras“, „Rojus“, „Angelėliai“, „Pilis. Pasaka“, „Tvirtovė. Pasaka“, „Karaliai. Pasaka“, daug eskizų.
„(...) dirbau, o iš tikrųjų mėgavausi tuo laiku puikiai, nes nutapiau apie 20 paveikslų, kuriais kartais esu baisiai nepatenkintas, o kartais pasistatau, žiūriu ir džiaugiuosi (...). Savo žinioje turėjau milžinišką saloną, kuriame įsitaisiau dirbtuvę. Tapiau dažniausiai nuo 9 ryto iki 6, 7, o vėliau tik todėl mažiau, kad dienos ėmė trumpėti. Beveik kas dieną po tapymo eidavome su Zose pasivaikščioti pro kapines, per tiltą, pasukdavome į dešinę, o ten eina kelias nuo parko į Šateikius, tai tuo keliu per parką, pro žvėryną, kuris dabar jau išardytas ir išnaikintas, o kartais bastomės kokius porą varstų Kretingos keliu“, – apie gyvenimą Plungėje artimiesiems rašė dailininkas.
Pasiėmęs paveikslų rudenį M. K. Čiurlionis vėl išvyko į Sankt Peterburgą, čia gavo pasiūlymą vadovauti Lietuvių draugijos chorui. Kartu su K. Būga, A. Voldemaru, Č. Sasnausku, J. Tallat-Kelpša parengė lietuvišką muzikos terminologijos žodynėlį „Mūsų muzikos terminologija“.
Įtemptas kūrybinis darbas ir nuolatiniai nepritekliai palaužė M. K. Čiurlionio sveikatą. Neuropatologas ir psichiatras V. Bechterevas konstatavo didelį pervargimą. 1910 metų sausį profesoriui patarus Sofija su sergančiu vyru grįžo į Druskininkus.
1910 metų gegužės 30 dieną jiems gimė duktė Danutė.
1911 metų kovo pabaigoje M. K. Čiurlionis pasivaikščiojimo metu peršalo, susirgo plaučių uždegimu. Mirė kovo 28 dieną Raudonojo dvaro sanatorijoje netoli Varšuvos. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
xxx
Kiekvienas lietuvių genijaus, kurio kūryba jau vertinama viso pasaulio meno mėgėjų, jubiliejinės datos minėjimas suteikia daug prasmės Plungės dvasiniam gyvenimui.
M. K. Čiurlionio vardu Plungėje pavadinta gatvė. Prie namo, kuriame gyveno kompozitorius su žmona Sofija, atidengta skulptoriaus Vytauto Juzikėno memorialinė lenta, o šalia pastatyti Liudo Ruginio, Vaclovo Banevičiaus ir Vytauto Bytauto sukurti koplytstulpiai. Prie Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos pastatytas kūrėjo atminimui skirtas paminklas, kurį atidengė jo vaikaitė skulptorė Dalia Zubovaitė-Palukaitienė ir provaikaitis pianistas Rokas Zubovas.
Daug dėmesio M. K. Čiurlionio asmenybei skiria Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla, įgyvendinusi projektą „Žvalgykis nuo aukštų bokštų“. Visai Plungės bendruomenei skirtuose renginiuose kompozitoriaus kūrybą interpretavo tokie kolektyvai kaip valstybinis M. K. Čiurlionio kvartetas, Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, choreografinių projektų teatras „Vilniaus baletas“, kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir kt.
Plungiškių draugijos užsakymu minint 130-ąsias kūrėjo gimimo metines kompozitorius Alvydas Remesa sukūrė mišias, kurias Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje atliko Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras, choras ir solistai. Tai progai Plungiškių draugija išleido ir gausiai iliustruotą leidinį „M. K. Čiurlionis ir Plungė“.
Dar vienas plungiškių pagarbos M. K. Čiurlioniui ženklas – jaunimo orkestrų koncertas, kuris vyksta tradiciniu tapusio M. Oginskio festivalio dienomis – „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“.
xxx
M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas – apie 300 tapybos ir grafikos kūrinių. Dauguma jų saugomi Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pavieniai – Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose. Keletas darbų – privačiose kolekcijose.
Šiandien, deja, nežinome, kiek iš viso M. K. Čiurlionis buvo sukūręs muzikos, nes didelė dalis rankraščių neišliko, kiti, manoma, sudegė karo metais ar dingo istorijos verpetuose. O tai, kas išliko – daugiausia eskizai, juodraščiai, muzikinių idėjų fragmentai. Toks archyvo pobūdis lėmė, kad M. K. Čiurlionio kūriniai baigti publikuoti tik praėjus šimtmečiui po jo mirties. Vis dėlto šiandien suskaičiuojama nuo 350 iki beveik 400 muzikos kūrinių.
Rengiant puslapį panaudota tinklalapiuose www.ciurlionis.lt, www.ciurlionis.eu, leidinyje „M. K. Čiurlionis ir Plungė“ pateikta medžiaga