„Bijau, kad išvažiuosiu ir nebūsiu spėjusi visko užrašyti“, –
taip apie praleistą laiką lokalinėje ekspedicijoje renkant informaciją būsimai monografijai „Žemaičių Kalvarija" atsiliepė viena iš ekspedicijos dalyvių Šiaulių „Aušros" muziejaus darbuotoja, kraštotyrininkė Genovaitė Žukauskienė. Antradienį Žemaičių Kalvarijoje baigėsi dešimt dienų trukusi tiriamoji ekspedicija, turinti duoti pradžią minėtosios monografijos ruošimo darbams.
Antradienį būsimosios monografijos „Žemaičių Kalvarija" vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Edmundas Mickūnas sukvietė visus ekspedicijos dalyvius į Žemaičių Kalvarijos seniūniją, kur buvo surengtas pirmasis ataskaitinis susirinkimas. Norėta tiesiog išgirsti, ką pavyko padaryti, pasidalyti mintimis apie tai, kaip sekėsi rinkti medžiagą, pasitarti, kaip toliau vyks bendravimas tarp monografijos kūrėjų. Kiekvienas ekspedicijos dalyvis turėjo ką pasakyti, dalyvavimas tiriamojoje ekspedicijoje davė vaisių: susitikta su įvairiais žmonėmis, išgirsta nemažai jų pasakojimų, užrašyta prisiminimų, gauta nuotraukų, rasta kitos svarbios informacijos, kuri bus naudinga leidžiant monografiją apie kadaise egzistavusį Žemaičių Kalvarijos valsčių. Monografija „Žemaičių Kalvarija" yra įtraukta į „Versmės" leidyklos rengiamų išleisti 100-tomės serijos „Lietuvos valsčiai" monografijų sąrašą.
Iš Šiaulių „Aušros" muziejaus atvykusi kraštotyrininkė, radiotechnikos inžinierė G. Žukauskienė, dalydamasi savo pastebėjimais apie įvykusią ekspediciją, sakė, kad darbo jai buvę daug. Moteris monografijai ruoš straipsnius technikos istorijos tema, viešėdama Žemaičių Kalvarijos apylinkėse rinko informaciją apie Žemaičių Kalvarijos valsčiaus amatininkus. „Nesitikėjau, kad bus tiek daug meistrų šiame krašte. Bijau, kad išvažiuosiu ir nebūsiu spėjusi visko užrašyti. Pakalbinau 62 žmones, o dar kiek liko. Atvykdama čia maniau, kad Žemaičių Kalvarija yra tokia šventa vieta, kur visi tik meldžiasi ir nieko kito nedaro, o iš tikrųjų čia yra daug visokių gabių amatininkų. Išsiaiškinau, kad žmonės buvo net vėjo jėgainę pasidarę", - pasakojo G. Žukauskienė.
Įdomia ir kiek neįprasta tema domisi Žemaitijos nacionalinio parko darbuotoja Marija Jankauskienė. Gamtos mokslų specialistė gilinosi į žmonių gamtojautą: aiškinosi jų požiūrį į gamtą, kaip tas požiūris lėmė gyvenamąsias sąlygas ir kt. Pastebėta, kad pamažu grįžta žmonių tikėjimas gamta, jos teikiama energija. Visos šios mintys atsispindės monografijos straipsniuose. Žemaičių Kalvarijos bendruomenės pirmininkas Bronius Kleinauskas informavo, kad domėjosi Žemaičių Kalvarijos mokyklos istorija, pažymėjo, kad ši švietimo įstaiga - viena seniausių Žemaitijoje, todėl jos istorija turtinga, rašyti bus apie ką: ir apie daraktorinės mokyklos laikus, ir apie tai, kad ši mokykla buvusi vienuolių marijonų pradžios mokykla. „Bandysim šią istoriją sudėti į knygą", - trumpai pristatydamas savo temą, sakė jis.
Į būsimąją monografiją apie Žemaičių Kalvarijos valsčių bus įtrauktos ir temos apie šiuose kraštuose gyvenusius žydus, dar esančių ir jau išnykusių valsčiaus kaimų istorijos, temos apie sakralinius dalykus, kraštovaizdžio ypatumus ir ūkininkavimo galimybes, šio krašto tautosakos tradicijas ir kt. „Darbas tęsiasi", - apibendrindamas tiriamosios ekspedicijos dalyvių pradėtus monografijos rengimo darbus, kalbėjo E. Mickūnas. Ekspedicijos dalyviams dabar surinktą medžiagą reikia susisteminti, o kai kuriems gal dar ne kartą teks sugrįžti į ekspedicijos vietą.
Pagal „Versmės" leidyklos planus iki 2018 metų yra numatyta paruošti ir išleisti per 40 serijos „Lietuvos valsčiai" monografijų.



