Buvusiam „gizmui“ plungiškiui Richardui Tailandas tik stotelė...

- Trumpai prisiminkite vaikystę, mokyklos laikus. Kur mokėtės, kokius ateities planus kūrėte?

- Savo vaikystę praleidau maudydamasis Babrunge, šalia kepyklos. Įdomu, ar einant pro tą vietą vis dar kvepia šviežia duona? Kaip norėčiau pasivaikščioti po tas vietas...
Mokiausi Senamiesčio vidurinėje mokykloje. Prisiminimų tikrai daug ir labai gerų, 2011-aisiais jau bus dešimt metų, kai išsiskyrėme. Norėčiau geru žodžiu paminėti rusų kalbos mokytoją O. Šimkutę, istoriką G. Černeckį, matematikos mokiusią D. Bačkienę ir, žinoma, nepamirštamą muzikos mokytoją A. Pagojų.
Prisimenu, dar pradinėse klasėse labai rūpėjo mokslai, tad buvau pirmūnas. Šeštoje klasėje prasidėjo krepšinio karštligė - nuo balandžio vidurio nebėjau į mokyklą ir kiekvieną dieną praleisdavau parke su krepšinio kamuoliu, tad vos mane beperkėlė į septintą klasę. Vėliau pradėjo rūpėti diskotekos, muzika ir merginos - tapau diskotekų vedėju. Dabar gailiuosi, kad kai kurių dalykų nesimokiau ir vyresnėse klasėse mokslus kiek apleidau. Tačiau visada žinojau, kad noriu tapti radijo laidų vedėju, ir svajojau apie „M-1" bei „Radiocentrą".

- Ar tolimos kelionės tada jau buvo „įrašytos" į Jūsų planus?

- Apie keliones mokyklos laikais per daug negalvojau. Vėliau, įnikus į G. G. Markeso, D. Kerouaco, D. Salingerio ir kitų autorių knygas, kelionių kirminas pradėjo kirbėti. Iki išvykimo į Tailandą aplankiau keletą Europos šalių, taip pat buvau Indijoje, Kambodžoje. Supratau, kad kelionės siejasi su nutrūktgalviškumu, drąsa, naujomis idėjomis - ir man tai patiko.

- Jūsų balsą, ko gero, dar prisimena radijo stoties „Spindulys" klausytojai, taip pat buvote žinomas kaip Plungės jaunimo reikalų tarybos narys. Ar ši patirtis buvo naudinga?

- Išties, „Spindulys" man buvo visa ko pradžia. Iškart po mokyklos baigimo su dabartiniu „M-1" radijo laidų vedėju Gintu Vaičikausku pradėjau vesti laidą „Du gizmai". Ko gero, klausytojams nebuvo taip juokinga, kaip mums patiems. Dabar paklausau įrašų, tai net truputį gėda. Be šios laidos, dar vedžiau rytinę laidą, žadindavau klausytojus ir daugelį idėjų begėdiškai kopijuodavau iš didžiųjų radijo stočių... Gera atsiminti „Spindulio" laikus: buvome jauni, kupini entuziazmo, ir nors darėme aibę klaidų, nusikalbėdavome, bet buvo smagu.
Jei prisiminsime Jaunimo reikalų tarybą ir tuo metu egzistavusią Liberalaus jaunimo sąjungą su energijos nestokojančiu Gintautu Vaitkevičiumi priešakyje, tai išties nemažai nuveikėme, organizavome keletą tarptautinių projektų, daug žmonių sutraukusias nerūkymo šventes. Be abejo, patirtis labai pravertė.

- Papasakokite, ką veikėte išvykęs iš Plungės.

- Iš Plungės išvykau būdamas devyniolikos, kai laimėjau konkursą į „M-1". Visa vasara prabėgo su didžiuoju radijo stoties automobiliu „Skybox", kuriuo keliavome po Lietuvą. Paskui pasilikau Vilniuje ir pradėjau dirbti toje radijo stotyje. Kartu bandžiau studijuoti socialinę pedagogiką, bet po poros metų supratau, kad tai ne man.

- Kokia veikla užsiėmėte iki išvykimo į Tailandą?

- Pastaruosius dvejus metus, prieš ilgąją išvyką, dirbau skurstančiame Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje. LTV laidoje „Labas rytas" rengdavau reportažus apie muziką, atlikėjus, kultūros renginius. Taip pat vedžiau laidas radijo stotyje „Opus 3".

- Kodėl išvykote į tokią tolimą pietryčių Azijos šalį? Ar tiesa, kad tapote savanoriu?

- Ne, aš nesu savanoris. Tarp kitko, apie tokią galimybę svarsčiau - norėčiau savanoriauti organizacijose, prižiūrinčiose sužalotus dramblius. O į Tailandą patekau paprastai. Kadangi prieš porą metų čia jau buvau buvęs tris savaites ir man šalis patiko, nutariau kada nors grįžti. Be to, kiek daugiau nei prieš metus su draugais keliavome po Indiją, tad, viską apmąstęs, nutariau artimiausius metus pataupyti ir išvažiuoti iš Lietuvos ilgesniam laikui. Be to, dar prisidėjo krizė, LRT biudžeto mažinimas, tvyrojo slogi nuotaika, tad ir pasiryžau permainoms. Tiesa, turėjau atgalinį bilietą po pusmečio, bet išmečiau - susiradau darbą ir pasilikau Tailande ilgesniam laikui. Čia esu jau pusmetį.

- Kokį darbą dirbate, ar esate vienas pats iš Lietuvos?

- Dirbu vienoje mokykloje anglų kalbos mokytoju Trang mieste, kuris nėra laikomas turistiniu miestu. Darbe man labai praverčia renginių vedėjo patirtis, nes klasėse būna apie 40 mokinių ir juos sukontroliuoti nėra lengva. Na, bet pasitelkiu žaidimus, dainas ir kažkaip susitvarkau. Tailande mokytojo profesija yra labai gerbiama. O mano kolegos yra britas, kanadietis, kinė, mergina iš Pietų Afrikos... Aš ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rytų Europos čia esu vienas.

- Gal galėtumėte keliais sakiniais apibūdinti įprastą savo darbo dieną? Kokio amžiaus yra Jūsų mokiniai?

- Mano darbo diena gan ilga, mokykloje turiu būti nuo 7.30 iki 16 val. Kasdien turiu 4-5 valandos trukmės pamokas, kitas laikas skirtas pasiruošimui. Mokykloje kas rytą giedami Tailando ir mokyklos himnai. Beje, anksčiau dirbau kitoje mokykloje, kurioje dar būdavo ir trumpas meditacijos įvadas - vis dėlto čia budistinė šalis.
Moksleiviai labai gabūs, daugelis puikiai piešia, bene pusė groja kokiu nors muzikos instrumentu. Tik matematika jiems prasčiau sekasi. Mano moksleiviai yra nedideli, 6-9 metų, tad mokomės pačių paprasčiausių dalykų. Kartu vaikai mokosi ir kinų kalbos.

- Kas Jus čia nustebino, ar nebuvo problemų dėl maisto?

- Dėl maisto problemų nebuvo. Tiesa, pradžioje viskas atrodė labai aštru, bet dabar pripratau. Kadangi čia retai lyja, tai yra labai daug užkandinių ir mažai kas gamina namuose - visi valgo gatvių kavinėse. Maistas gana pigus, pavyzdžiui, skanus krabas su ryžiais kainuoja apie 3 Lt, didelė žuvis, kurios vienas neįveiksi, apie 4 Lt. Įdomu tai, kad Tailande priimta visiems valgyti kartu: ant stalo būna kokie 5-6 patiekalai ir visi jais dalijasi... Man tai primena lietuviškas Kūčias.
O žmonės čia dažnai šypsosi, yra draugiški, paslaugūs ir smalsūs. Manęs kiekvieną dieną klausinėja, iš kur esu, bet apie Lietuvą mažai kas žino. Dažniausiai atsakau, kad iš Europos, tačiau kitiems to negana ir turiu kantriai aiškinti, kur yra Lietuva.

- Kuo ypatingas miestas, kuriame apsistojote? Ar labai karšta?

- Trang miestas nedaug kuo ypatingas, bet aplink jį gausu gerų dalykų. Visiškai šalia didžiulis botanikos parkas, su galybe augalų ir mažų gyvūnų. Taip pat netoliese yra keletas salų, o vienoje jų - ypatingo grožio uola, su labai švariu vandens telkiniu, kuriame galima plaukioti. Dar yra tokia vieta, kur natūralioje aplinkoje galima stebėti orangutangus. Daug krioklių, kalvų - žodžiu, gražu. Jei kalbėsime apie orą, esu pietuose, kur jau turėtų būti lietaus sezonas, bet lyja mažai. Temperatūra - apie 30 laipsnių šilumos, kartais daugiau.

- Koks yra Jūsų laisvalaikis?

- Kadangi vaikystėje Mauglis buvo vienas iš svarbiausių mano herojų, tai aš taip pat laisvalaikiu stengiuosi kuo ilgiau pabūti gamtoje, aplankyti įdomesnes vietas. Beje, mieste yra didžiulis stadionas, kuriame galima užsiimti viskuo: žaisti krepšinį, futbolą, tenisą ar plaukioti atvirame baseine. Čia ir praleidžiu nemažai laiko. Kartais su vietiniais pažaidžiame krepšinį. Jaučiuosi kaip koks Michaelas Jordanas - tailandiečiai mane laiko labai geru žaidėju.

- Kiek laiko būsite Tailande? Nesigailite išvykęs iš Lietuvos?

- Manau, kad Tailande pabūsiu iki kitų metų kovo, o po to noriu vykti į Malaiziją ir Indoneziją, vėliau pabandyti laimę ir Australijoje. Nuomojuosi labai kuklius apartamentus (bet pro langą galiu gėrėtis kalvomis ir palmėmis), uždarbio pakanka ir, jei neišlaidausiu, manau, susitaupysiu pakankamai, kad kitąmet galėčiau toliau keliauti.
Ne, tikrai nesigailiu išvykęs iš Lietuvos, bet nesakau, kad nepasiilgstu. Būna akimirkų, kai mokykloje vaikai nesupranta pamokos, triukšmauja, tad norisi viską mesti ir grįžti namo, susitikti su namiškiais ir įsitaisyti kur prie ežero su draugais... Bet kai čia aplankau kokį gamtos stebuklą, vėl galvoju, kur trauksiu toliau, ir kada grįšiu į Plungę, net nežinau...

- Tai širdies reikalams laiko nėra?

- Išties, keliaujant gana sunku ilgą laiką būti su vienu žmogumi. Paskutinės mano simpatijos buvo iš Ispanijos ir Ganos, dabar kol kas rimtesnių santykių su jokia tailandiete neturiu. Jų kalba (tajų) dar mažai kalbu, o tai labai trukdo bendrauti. Šiuo metu simpatizuoju vienai kolegei kinei, drauge mokausi kinų kalbos.

- Gal norėtumėte ką nors pasakyti savo kraštiečiams?

- Taip, norėčiau pasakyti, kad išjungtų televizorius! Televizija naikina jumyse slypinčią kūrybinę energiją ir bruka nereikalingą informaciją. Nepraleiskite savo gyvenimo žiūrėdami į ekraną. Geriau paimkite į rankas knygą, aplankykite teatrą ar parodą, paklausykite įvairių muzikos kūrinių. Ir, žinoma, keliaukite. Patikėkite, kai kurie gamtos kūriniai tokie įspūdingi, kad joks paveikslas jiems neprilygsta.