Dainuojamosios poezijos festivalis neaplenkė ir Plungės
Spalio 19–24 dienomis vyko jau aštuntą kartą mūsų šalyje organizuojamo dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ renginiai. Pasiklausyti charizmatiškų atlikėjų koncerto galėjo ir plungiškiai: praėjusį trečiadienį Plungės kultūros centre lankėsi ne tik Lietuvos bardai, bet ir svečiai iš Prancūzijos, Čekijos.
Dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ yra vienintelis šio žanro tarptautinis renginys Lietuvoje, vykstantis visą savaitę ir apimantis ne vien Vilnių, bet ir kitas šalies vietoves (tiek didesnius, tiek mažesnius miestus ir miestelius). Šiuo festivaliu dainuojamoji poezija kaip atskiras muzikos ir literatūros žanras palaipsniui įsitvirtina tarp kitų, suteikiamos platesnės galimybės visuomenę supažindinti su įvairių tautų dainuojamosios poezijos, šansonos, autorinės, bardų dainos panašumais ir skirtumais.
Festivalio pagrindiniuose koncertuose dalyvauja patys žinomiausi Lietuvos bardai Kostas Smoriginas, Olegas Ditkovskis, Saulius Bareikis, Aidas Giniotis, Andrius Kulikauskas, Gediminas Storpirštis (jis yra šio festivalio meno vadovas) bei kiti.
Į renginių žemėlapį ne pirmus metrus įtraukiama ir Plungė. Šį kartą dainuojamosios poezijos mėgėjai buvo kviečiami į susitikimą su mūsų miesto kultūros centro scenoje pirmą kartą pasirodančiais bardais Vygintu Zmejausku, Vygantu Kazlausku, prancūzu Laurentu Secco ir čeku Janu Jicha. Pora valandų dainuojamosios poezijos atlikėjų draugijoje neprailgo klausantis jų kūrybos dainų ir baladžių.
V. Kazlauskas, prieš pradėdamas savo pasirodymą, pasidžiaugė, kad plungiškiai susidomėjo dainuojamąja poezija, o ne pasirinko vakarą leisti „maksimose“ ar prie televizoriaus ekrano. Pastarasis – viena didžiausių blogybių žmogaus gyvenime. Svečio manymu, tai bendravimas su negyvėliais, ribojantis žmogaus domėjimąsi tuo, kas tikra. V. Kazlauskas – vilnietis, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės angiochirurgijos, anesteziologijos ir reanimacijos skyriaus vedėjas, taip pat renginių režisierius. Neaplenkia ir muzikos: organizuoja solinius koncertus, kuriuose skamba jo sukurtų per 50 dainų ir baladžių. Keletą jų trečiadienį išgirdo ir plungiškiai.
V. Zmejauskas taip pat ne naujokas dainuojamosios poezijos festivalyje. 2002 metų tarptautiniame bardų konkurse jis laimėjo geriausio vokalisto, o 2005 metų – geriausio instrumentalisto apdovanojimą. Šis talentingas muzikos ir dainų tekstų autorius dabar kuria svajingas balades ir džiazo improvizacijas. Jo pasirodymas Plungėje sulaukė šilto klausytojų auditorijos palaikymo, netgi pritarimo dainuojant.
Svečias iš Čekijos J. Jicha pakerėjo savo charizmatiška asmenybe ir nuoširdžia meile Lietuvai. Rašytojas, humoristinių dainų kūrėjas, muzikantas bendravo su publika lietuviškai, savo gimtąja kalba atliekamus kūrinius iš pradžių trumpai taip pat pristatė lietuviškai. „Mano lietuvių kalba – ne kyšis jums. Aš tiesiog labai myliu Lietuvą“, – sakė svečias, prisipažindamas, kad kalbų mokymasis yra vienas didžiausių jo pomėgių.
Dar vienas festivalio svečias – prancūzas L. Secco. Savo kūryboje jis ironiškai žvelgia į tokį objektą kaip meilė ir juokiasi iš žmogiško išgyvenimo marazmo. Šio bardo dainos – tiek pat komiškos, kiek ir ciniškos. Visa tai plungiškiai galėjo suprasti padedami V. Kazlausko: vilnietis pagelbėjo savo kolegai pristatydamas jo kūrinius lietuvių kalba.
Po koncerto Vilniaus mokytojų namų atstovė dėkojo Plungės kultūros centrui ir jo direktoriui Romui Matuliui už festivalio „Tai – aš“ sutikimą ir organizavimą Plungėje. Savo ruožtu R. Matulis džiaugėsi, kad plungiškiai dainuojamosios poezijos vakare galėjo prisiliesti prie tikro garso, tikros muzikos ir jausmo, kas dabar reta visuomenėje.
