„Dziegorinės“ laikrodis atgims naujam gyvenimui
Iki mūsų dienų išlikęs Plungės parko „dziegorinės“ laikrodžio mechanizmas buvo išardytas ir spalio 8-ąją išvežtas į Tadeušo Kvakšio restauravimo dirbtuves. Planuojama, kad 2012 metais, baigus oranžerijos-laikrodinės pastato restauravimo ir pritaikymo bibliotekai darbus, laikrodis vėl bus grąžintas į buvusią vietą ir kas ketvirtį valandos skambins varpais.
„Dziegorinės“ pietinės pusės pamatuose yra įrėžta 1846 metų data, todėl galima daryti prielaidą, kad šis pastatas buvo pastatytas ir laikrodis jo bokšte įrengtas dar tais laikais, kai Plungėje šeimininkavo Aleksandro Zubovo šeima. Viršutinis pastato aukštas išorėje buvo dekoruotas piliastrais ir trikampiais viršlangiais – laikrodinė anuomet kurį laiką buvo naudojama kaip vasaros svetainė. Stogas buvo palapinės formos, viršuje stovėjo bokštelis, o jame ir buvo sumontuotas laikrodis. Ant laikrodinės bokštelio netgi veikė mechanizmas, rodantis vėjo kryptį. Šis pastatas vėliau buvo sujungtas su oranžerija.
Yra žinoma, kad A. Zubovas 1850 metais Plungėje pastatė ir varpinę, kurioje taip pat buvo įrengtas laikrodis, bet jis, priešingai nei „dziegorinės“ mechanizmas, iki mūsų dienų neišliko.
Tais laikais, kai miesteliams būdavo suteikiamos Magdeburgo teisės, turtingi mecenatai stengdavosi įrengti laikrodžius pastatų bokštuose. Išeitų, kad XIX amžiuje Plungė bus turėjusi net du laikrodžius. Miestiečiai turėjo gyventi jų ritmu.
Istorijos šaltiniuose yra nuorodų, kad Plungėje užveistas parkas ir triaukštė raudonų plytų itališkojo renesanso stiliaus pilaitė-laikrodinė buvo A. Zubovo dovana žmonai italei. Norėta, kad jai statinys nors kiek primintų gimtinę – saulėtąją Italiją.
Manoma, kad „dziegorinė“ yra mažesnė XII–XIV amžiaus Palazzo Vechio rūmų Florencijoje imitacija.
Nedaug kur Lietuvoje išliko senovę menančių bokštų laikrodžių. Plungės parko „dziegorinės“ laikrodis yra retas technikos ir kultūros istorijos paminklas.
Rašytiniai šaltiniai remiasi į fiziko, gamtos mokslų daktaro, etnologo Liberto Klimkos 1986 metais paviešintą laikrodžio mechanizmo apibūdinimą. Įdomiausia bokšto laikrodžio ypatybė – retai sutinkama svarbiausio mazgo – inkaro – konstrukcija. Eigos ratukas vietoje krumplių turi strypelius, kurie kabinasi už inkaro, svyruojančio kartu su švytuokle, smailumų. Teigiama, kad tokią konstrukciją 1741 metais išrado Paryžiaus laikrodininkas Amantas (ar Amontas), tačiau plačiau šis išradimas nepaplito, nes jį reikėjo gaminti labai tiksliai, o ir suderinti nebuvo lengva.
Kiek žinoma, Plungės parko „dziegorinėje“ esantis laikrodis gali būti vienintelis šalyje tokios sudėtingos konstrukcijos. Išmontavus laikrodį ieškoma detalesnių žinių apie jo meistrą ir tikslesnę įrengimo datą.
Žinoma, kad Oginskio valdymo metais „dziegorinėje“ gyveno rūmų sodininko ir daržininko šeimos. Jiems esą ir buvo pavesta kas kelias dienas užtraukti sunkius akmeninius laikrodžio svarsčius. Jei kartais bokšto laikrodis sustodavo, laikas buvo nustatomas pagal parko gėlyne įtaisytą saulės laikrodį.
Nėra išlikę tikslių duomenų, nuo kokių praėjusio amžiaus metų nebeplakė geležinė laikrodžio širdis. Vienu metu netgi buvo pasklidusios kalbos, kad jokio laikrodžio mechanizmo „dziegorinėje“ nebėra. 1994 metais, kai Lietuvos kultūros paveldo specialistai paprašė patikslinti Plungės rajone esančių saugotinų paminklų sąrašus ir tų objektų būklę, į laikrodinės bokštą ryžosi užlipti tuometinis rajono kultūros paveldo inspektorius Antanas Eičas. Tarpinėje bokšto aikštelėje jis ir aptiko laikrodžio mechanizmą. Didžiai nuostabai, pagrindinės dalys ir velenai buvo vietoje. Trūko svarsčių, lynų, varpo ir mechanizmo laikrodžio rodyklėms sukti.
Dabar parkas ir dvaro ansamblis atgimsta kitam gyvenimui. Naują paskirtį turės ir „dziegorinė“. Rekonstruotoje laikrodinėje įsikurs biblioteka. Bibliotekos modernizavimo programos lėšomis pastatas bus atnaujintas ir rekonstruotas bokšte ilgus metus užmarštyje pratūnojęs laikrodis.
Nors ardant laikrodžio mechanizmo detalės buvo nešvarios ir stipriai pažeistos korozijos, užvedimo būgno fiksacijos mechanizmo krumpliaračiai ir ašys nudilę, šis mechanizmas bus rekonstruotas, atlikus skaičiavimus ir paieškojus brėžinių analogų. Trūkstamas detales teks pagaminti iš naujo. Keturis neišlikusius laikrodžio ciferblatus sukurs UAB „Klaipėdos projektas“ architektė Vigilija Paulionienė. Sujungus esamas ir pagamintas detales į bendrą mechanizmą bus atlikti eksperimentiniai bandymai. Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė išreiškė viltį, kad restauruotos laikrodinės varpai suskambės dar 2012 metais.
Pagal E. Ravickienės, S. Stropaus, L. Klimkos informaciją
