Gimusi antrą kartą...

Liga užklupo netikėtai

Inga visada buvo sveikas vaikas, iki dvylikos metų nesirgo jokiomis rimtesnėmis ligomis. Deja, 2005-ųjų gruodį prasidėjęs, rodos, menkas peršalimas komplikavosi į rimtą širdies ligą. Bent jau tokią priežastį - gripo komplikacijos - įvardija gydytojai, aiškindami, kodėl mergaitei išsivystė širdies nepakankamumas. „Iki šiol niekas šimtu procentu nepasako, kodėl mums taip nutiko, šeimoje niekas neserga ir nesirgo jokia širdies liga", - sako Ingos mama.
Mergaitė atsidūrė Klaipėdos vaikų ligoninės reanimacijos skyriuje. Diagnozė nieko gero nežadėjo: širdies išsiplėtimas išsivystė į širdies nepakankamumą, pripažinta ir plaučių hipertenzija. Uostamiesčio ligoninėje su pertraukomis pragulėta ištisus metus. „Grįžtame namo, pabūname truputį, vėl mėnesiui į ligoninę", - mena I. Kripienė. Tą laikotarpį moteris prisimena su didele nuoskauda: Klaipėdos medikai nedavė jokių vilčių pasveikti, ragino susitaikyti, kad sulaukti Ingai reikalingos kompleksinės širdies ir plaučių transplantacijos nėra galimybių. „Ligoninėje vietoje „labas rytas" išgirsdavome klausimą, ar išgyvenome dar vieną naktį. Sunku man dabar paaiškinti, kodėl tada tiek ilgai laukiau ir nieko nedariau, nesikreipiau kitur. Buvau lyg sapne, vyras krito į depresiją, vien verkė, su niekuo nenorėjo bendrauti", - skaudžiomis gyvenimo akimirkomis dalijasi Ilona. Moteris sako esanti dėkinga mokytojoms, kurios atėjusios aplankyti iš Klaipėdos ligoninės parsivežtos Ingos ragino pagalbos ieškoti kitur.

Viltis - Santariškių klinikos

Pagalba rasta Vilniaus Santariškių klinikose. Kaip dabar Ilona mena kiekvieną datą: 2007 metų birželio 18 dieną Inga paguldyta į klinikų reanimaciją, 22 dieną - prijungta dirbtinė širdis, 25 dieną - jos dukrą ištiko koma... „Reanimacijoje kiekvieną dieną Ingai blogėjo, ji karščiavo, susirgo gelta, prasidėjo sepsis. Iš komos pabudo po dviejų savaičių. Reanimacijoje išbuvome iki rugpjūčio 28 dienos, o gruodžio 22 dieną pasiprašėme, kad šventėms išleistų į namus", - pasakoja I. Kripienė. Tiesa, prieš trumpam parvykstant namo teko daug ką išmokti iš naujo, nes koma nepraėjo be pasekmių: reikėjo mokytis vaikščioti (kiek mamai buvo džiaugsmo, kai dukra po ilgų kineziterapijos kursų tris sekundes pati viena pastovėjo), vėl mokytasi skaityti, rašyti, kalbėti. Aišku, skaudėjo mamai širdį, kai iš komos pabudusi Inga jos nepažino, jai mielesnės buvo tetos baltais chalatais, bet pamažu visos Kripų šeimos ir pačios pastangomis Inga vėl atsistojo ant kojų.
„Mūsų stebuklas", - taip dabar Ingą vadina sostinės medikai. Kad jų jaunoji pacientė iš Žemaitijos išsikapstys, netikėjo ir jie. Vienas mūšis buvo laimėtas. O kiek iššūkių dar laukė! Reikėjo išmokti gyventi su dirbtinio širdies skilvelio aparatu, kuris negalėjo veikti be didžiulio laidais apkabinėto „lagamino", kompiuterio, fiksuojančio širdies ritmą. Nuolatiniu palydovu tapusi visa ši įranga dovanojo džiugią naujieną - normaliai pradėjo funkcionuoti plaučiai.

Ingos krūtinėje plaka donoro širdis...

Širdies transplantacija Ingai buvo atlikta 2008 metų birželį. Merginai pasisekė, kad laiku atsirado tinkamas donoras, nes buvo pradėjęs trikti širdies ritmas. Operacija, kurios metu buvo persodinta septyniolikmečio jaunuolio širdis, truko vienuolika valandų. „Esam labai dėkingi to berniuko šeimai. Jų dėka Inga dabar yra su mumis", - sako I. Kripienė. Mergina dabar švenčia du gimtadienius: gegužės 23 dieną ir tą lemtingąją birželio 18-ąją.
Netrukus Ingai sukaks šešiolika metų. Simpatiška mergina atrodo puikiai. Privalomi apsilankymai pas medikus, vaistų vartojimas, palyginti su išgyventomis kančiomis, yra niekis. Šiandien Inga ir Ilona šypsosi. „Jei nebūtų išlikę neurologinių pasekmių po komos, išvis būtume laimingi", - tvirtina mama.
„Mūsų pipiras", - taip dukrą vadina tėtis, kuris taip pat, kaip ir kiekvienas Kripų šeimos narys, žino, ką daryti, jei pablogėjus sveikatai Ingai prireiktų jų pagalbos. „Esame visi apmokyti, net močiutė žino, kokius vaistus paduoti", - šypsosi Ilona, pastebėdama, kad jos šeimą sutelkė ištikusi bėda: kai atsisakiusi darbo moteris apsigyveno su Inga ligoninėse, visais buities rūpesčiais ir namuose likusiais abiem vyrais - tėčiu ir jaunesniu broliu - puikiai pasirūpino vyresnioji dukra Laima.
Inga šiandien jau devintokė. Mokosi namuose. Paklausta apie ateities planus, mergaitė gūžteli pečiais - dar nežinanti. „Kaži kam jie (mokslai - aut. past.) patinka?" - atsako ji, tačiau priduria, kad štai biologiją mokytis patinka. Kadaise labai mėgo kūno kultūros pamokas. Dabar tenka vengti didelio fizinio krūvio, bet užtat niekas netrukdo sirgti už taip mėgstamus „Žalgirio" krepšininkus. Kiek aistrų būna, kai tenka savo favoritus ginti nuo tuose pačiuose namuose esančių „Lietuvos ryto" gerbėjų!

Už išgirstą maldą - kryžius Šateikių kapinėse

„Visą laiką savęs klausi, kodėl taip nutiko būtent mums. Atrodo, nesame blogi žmonės, su niekuo nekonfliktuojame, niekam nieko blogo nepadarėme", - nesupranta Ilona. Susirgus dukrai, stiprybės reikėjo begalinės. Iš kur atsirado tiek jėgų ištverti? Ilona susimąsto: „Nežinau. Buvo daug tikėjimo, maldų, pažadų..." Dievas išgirdo, nes niekas kitas jau ir nebegalėjo pagelbėti. Už tai, kad Inga pabustų iš komos, tėtis pasižadėjo pastatyti kryžių. Pažadą ištesėjo: Šateikių naujosiose kapinėse jau stovi tautodailininko iš Gintališkės Vyto Jaugėlos darytas kryžius. „Savo darže planuojame pastatyti ir koplytstulpį", - prasitaria I. Kripienė. Ingos sugrąžinimo į gyvenimą ji niekaip kitaip negali pavadinti kaip stebuklu.
Ilona džiaugiasi, kad jų šeima, ištikus bėdai, sulaukė Šateikių bendruomenės, kaimynų palaikymo. Santariškėse susipažinta ir su Vaiko širdies asociacijos pirmininke Daiva Jonauskiene. „Ištikus tokiai nelaimei, svarbu žinoti, kad nesi vienas, kad atsiranda žmonių, kurie padeda patarimais, išklauso", - teigia Ilona.
D. Jonauskienei Ingos istorija puikiai žinoma. Tiek Ilona, tiek Daiva džiaugiasi, kad bendravimas nenutrūksta iki šiol. Vaiko širdies asociacijos pirmininkė mielai sutiko atsakyti į keletą mūsų klausimų.

- Ingos istorija - pavyzdys, kad susidūrus su širdies ligomis svarbiausia neprarasti tikėjimo. Ką patartumėte tėvams, auginantiems „širdukus"? Ką dar svarbu žinoti susidūrus su tokiomis ligomis?

- Aš siūlyčiau tėvams vienytis, susipažinti, daugiau bendrauti, nebūti užsidariusiems su savo išgyvenimais. Norėtųsi, kad ir vaikai susipažintų, tarpusavyje bendraudami įgautų daugiau pasitikėjimo, palaikymo, nugalėtų baimę, rastų daugiau atsakymų į iškylančius klausimus. Būnant kartu yra gerokai lengviau. Ingutės gyvenimas iš tiesų nepaprastas, ji suteikia labai daug stiprybės visiems. Jos istorija unikali, bet nėra vienintelė. Yra Lietuvoje daugiau šeimų, galinčių pasidalyti savo nepaprastais išgyvenimais. O susidūrus su liga reikia tiesiog neišsigąsti, kovoti ir labai pasitikėti medikais, kurie šią dieną daro šitokius stebuklus.

- Vaiko širdies asociacija, kuriai pirmininkaujate, parengė projektą „Ačiū tau, donore, už vaiko širdies plakimą". Kokių tikslų vedami ėmėtės šio projekto?

- Devyni vaikai Lietuvoje laukia širdies donoro. Vaiko širdies asociacijoje yra vaikų, kuriems dovanotas antrasis gimtadienis. Yra vaikų, kurie su viltimi to dar laukia. Labai norisi morališkai palaikyti juos. Norėtume atkreipti visuomenės dėmesį į tai, paskatinti pagalvoti visus apie donorystės svarbą. Ypač aktyvūs ir pagrindiniai šio projekto iniciatoriai yra Vaiko širdies asociacijos savanoriai - jaunimas, oficialiai pasivadinę „Nuo-Širdžiai" (parama nuo manęs - vaiko širdžiai), norintys ištiesti savo ranką ir padėti silpnesniam už save bendraamžiui.

- Įgyvendindami projektą ketinate sukurti filmą. Kaip ir kodėl gimė ši idėja?

- Vaiko širdies asociacijos tiksluose yra numatyta kasmet rengti vasaros stovyklas. Tam, kad galėtų susitikusios šeimos, auginančios vaikus ir paauglius su širdies ydomis, susipažinti ir pabendrauti. Šiemet nusprendėme išpildyti Renato iš Vilniaus, mažiausio Pabaltijyje berniuko su donoro širdele, ir jo mamos svajonę - pamatyti jūrą. Jie rėmėjų transportu bus nuvežti prie jūros. Mintis sukurti filmą apie „širdukus" atsirado netikėtai. Kalbantis su Pakutuvėnų broliu Gediminu Numgaudžiu apie rengiamą stovyklą gimė ši idėja. Iš jo ir sulaukėme pasiūlymo kurti filmą. Tai bus pirmasis Lietuvoje filmas apie „širdukus". Kasmet Lietuvoje gimsta apie 300 kūdikių, turinčių sunkesnę ar lengvesnę širdies ydą, Santariškių kardiochirurgai širdeles vaikams operuoja ir zonduoja kasdien. Daugelis jų sėkmingai operuojami ir gyvena visavertį gyvenimą. Dalis širdies bėdų turi visą gyvenimą. Esant šiuolaikinės širdies chirurgijos galimybėms, įmanoma visiškai arba iš dalies pagydyti daugelį ligonių, sergančių širdies ligomis, galima visiškai ištaisyti įgimtus širdies defektus. Norėtume atkreipti visuomenės dėmesį į tai, padėti vaikams su širdies negalia, atkreipti dėmesį į donorystės svarbą, o skaitytojų norėtume prašyti paramos šiam filmui sukurti.

- Vaiko širdies asociacija birželio mėnesį organizuoja „širdukų" vasaros stovyklą. Kas laukia atvyksiančiųjų?

- Birželio 12-13 dienomis Cigonalių kaimo turizmo sodyboje netoli Kartenos, Kretingos rajone, kviečiu visus Lietuvos „širdukus" į susitikimą, kurio metu bus įvairių staigmenų, žaidimų, bus galima laimėti skrydžius AB „Kauno grūdai" oro balionu, Klaipėdos sklandymo klubo lėktuvais virš Minijos ichtiologijos draustinio, pasivažinėjimą motociklais. Vaiko širdies asociacija padovanos įspūdingą „Dangaus žibintų" reginį, kalvis E. Pokvytis įteiks mažiesiems „Laimės" pasagų, piešime „Vaiko širdies padėką" medikams už neįkainojamą jų indėlį, rašysime „Laišką Dievui" dalyvaujant broliui Antanui Blužui OFM ir kunigui R. Karpavičiui, vaikiškas pasakaites ir eilėraščius skaitys Mikė Lilikė. Renginio metu bus kuriamas filmas „Vaiko širdis". Oficialus renginio atidarymas dalyvaujant baikeriams įvyks birželio 12 dieną 11 valandą. Kviečiame visus norinčius užsiregistruoti ir su palapinėmis atvykti į „širdukų" vasaros susitikimą! Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje www.vaikosirdis.lt.