Gyvenimą paskyrė Kulių kraštui
Zuzana Jankevičienė apie Kulius ir jų apylinkes žino viską. Na, beveik viską, nes kiekviena diena suteikia vis ką nors naujo. Rodos, ne taip seniai per kolūkio rudeninę talką mokiniai jai, ką tik paskirtai mokyklos direktorei, per morkų lauką klegėdami atnešė rastą akmens amžiaus kirtiklį. O štai prieš porą savaičių buvusi mokinė į Kulių mokyklos muziejų perdavė perkamos senos kaimo sodybos palėpėje aptiktą gintaru inkrustuotą dviejų spalvų rašalinę, kuria Smetonos laikais naudojosi prie Kulių vasarnamį turėjęs notaras, vėliau nukankintas Rainiuose. Z. Jankevičienė Kulių mokyklai vadovavo 31-erius metus, o vietos vaikus istorijos mokė 45-erius! Dabar vieną kartą per savaitę, ketvirtadieniais, tvarkosi mokyklos muziejuje, kurio didžiąją dalį eksponatų sukaupė šviesaus atminimo jos vyras, taip pat istorikas ir didelis savo krašto mylėtojas Romas Jankevičius. Buvę mokiniai per klasės susitikimus kalba, kad Jankevičių istorijos pamokas su nostalgija prisimena ir žilo plauko sulaukę. Išties, Z. Jankevičienė turi apie Kulius, kaimų šviesuolius ir girtuoklius, knygnešius, kunigus ir ūkininkus, senus istorinius pastatus ką papasakoti ir jos pasakojimo labai lengva klausytis.
„Mokykloje susikaupė daugybė senų nuotraukų, dokumentų, kitokių dalykų. Galvojau: aš išeisiu, o mokyklos istoriniai archyvai liks išblaškyti... Kas su jais bus ir kas tuo pasirūpins, kas perpras visą mokyklos raidą? Juk per 30 darbo metų mano stalčiai buvo prikimšti, tai reikėjo išeinant viską į dienos šviesą ištraukti! Taip su visu užgyventu turtu ir persikrausčiau į mokyklos muziejų, per žiemą krapščiausi, ir išėjo štai tokia ekspozicija“, – atvėrė duris į mokyklos muziejų Z. Jankevičienė.
Jaukios kaimo gyvenviečių mokyklos turi savo pranašumų, nes jose matomas kiekvienas vaikas. Stende „O buvo taip“ užfiksuotos akimirkos nuo pat Kulių mokyklos kūrimosi pradžios. 1989 metais prie mokyklos pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos vėliava, pirmą kartą nuskambėjo ir „Tautiška giesmė“. Virš stendo – moksleivių portretų alėja. Jie visi – Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo metų mokslo pirmūnai. Daug tais metais mokykloje būta pirmūnų, tačiau Z. Jankevičienė pertaria, kad ir šiais laikais labai gerai besimokančių moksleivių Kuliuose yra labai daug. Abiturientai sėkmingai įveikia brandos egzaminus, ir pagal jų įstojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, kuriuos įvertina žurnalo „Veidas“ suburti nepriklausomi ekspertai, Kulių mokykla yra visų vidurinį išsilavinimą Plungės rajone teikiančių mokyklų priekyje.
Albumuose ir segtuvuose sukaupti mokinių pagyrimai, diplomai ir pastabos. Z. Jankevičienė šypteli, kad tuose segtuvuose savo, vyresnių brolių ar seserų, net tėvų pasiekimų dažnai per pertraukas ieško smalsūs paaugliai.
Ant kitos muziejaus sienos nupieštas Kulių mokyklos direktorių medis. Kiekviena medžio šaka – vis kitas direktorius, o kiek ant tos šakos lapelių, tiek metų dirbta ir abiturientų laidų į gyvenimą išleista. Teisybę pasakius, tų šakų nėra labai daug: po karo mokyklai vadovavo Julius Jonkus (1945–1957 m.), Bronius Butkevičius (1957–1963 m.), Stanislovas Starkus (1963–1967 m.), Algirdas Astrauskas (1967–1970 m.), Vytautas Martinėnas (1970–1973 m.), Stanislovas Staniulis (1973–1977 m.), paskui trisdešimt metų – Z. Jankevičienė, o dabar direktorius – Leonas Pečkauskas. O ką reikės daryti, kai medis, kaip ta pupa, lubas pasieks?
„Dabar, kai jau atsikvėpiau ir daug ką pergalvojau, tiesiai sakau, kad būti mokyklos direktoriumi 30 metų – grynų gryniausia nesąmonė, per didelė atsakomybė! Dėkui Dievui, per tą laiką mokykla nenusigyveno ir tuos metus vietos bendruomenė vertina gerai. Tačiau antrą kartą to pakartoti nenorėčiau ir apskritai manau, kad mokyklos vadovai turi keistis. Penkeri direktoriavimo metai, sakyčiau, būtų per mažai. Čia kaip Seimo kadencijoje: dvejus metus mokysis, kaip dirbti, trečius metus dirbs, o paskui pradės galvoti, kad už poros metų reikės išeiti... Todėl manau, kad dešimtis metelių vadovavimo būtų pats tas – sugebant ir norint būtų galima šio to pasiekti, o jeigu ne – anksčiau pakeis...“ – sakė Z. Jankevičienė.
Gegužės pradžioje muziejus buvo atvertas 12-os laidos abiturientams, kurie mokyklą baigė prieš 40 metų. Z. Jankevičienė, pati tik baigusi studijas, juos mokė istorijos, o dabar su džiaugsmu priėmė mokyklos muziejuje.
Atskiras kampelis muziejuje skirtas Kulių mokiniams, kurie patys tapo mokytojais. Anot Z. Jankevičienės, ne kiekvienas geras moksleivis gali būti geru mokytoju. Per 30 metų pedagogo kelią pasirinko dvylika Z. Jankevičienės mokinių, iš jų dešimt dirbo Kuliuose, kol dėl pasikeitusių šeiminių ar kitų aplinkybių dalį jų išviliojo į kitus kolektyvus.
Muziejuje likęs ir vienas iš pirmųjų rajoną pasiekusių kompiuterių. Tris tokius kompiuterius už gerus žemės ūkio pasiekimus iš Maskvos 1986 metais buvo gavęs „Pergalės“ kolūkis. Nežinodamas, kur juos dėti, kolūkio pirmininkas Juozapas Bražinskas atidavė mokyklai. Pažiūrėti, kaip kaimo mokykloje naujuoju technikos stebuklu dirba vaikai, buvo atvažiavęs net tuometinis švietimo ministras Valentinas Spurga!
Šalia mokyklos muziejaus esančiame kambarėlyje sudėti eksponatai, likę iš Kulių muziejaus, kuris R. Jankevičiaus iniciatyva veikė miestelio centre esančiame raudonų plytų dviaukščiame mūre, kol jį savo nuosavybėn susigrąžino Bažnyčia.
