I. Končiaus gimtinėje pražydo jazminas
Birželio 11-osios popietę į Purvaičius, Igno Končiaus sodybą, rinkosi aplinkinių kaimų gyventojai, svečiai iš Plungės. Juos čia sukvietė Jazminų žydėjimo šventė ir Vilniaus miesto Pilaitės liaudies teatro spektaklis – epinė drama „Mano vardas – Lietuva“.
Pirmasis svečių būrį pasveikino žymaus Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjo, fiziko, etnografo anūkas Gintaras Končius su žmona Virginija. Įvairių renginių sezonas profesoriaus gimtinėje tradiciškai pradedamas Jazminų žydėjimo švente. Štai ir šiemet I. Končiaus sodintas kvapnusis krūmas žiedus išskleidė pirmadienį, o jau šeštadienį čia šurmuliavo pilnas kiemas žmonių. Spektaklį susirinkusiesiems dovanojo Pilaitės liaudies teatro aktoriai.
Prieš spektaklį „Mano vardas – Lietuva“ kalbėjo scenarijaus autorė ir režisierė Dalia Tarailienė (ji, beje, atliko ir Lietuvos vaidmenį). Režisierė džiaugėsi galimybe parodyti kūrinį sakralioje Žemaitijos vietoje, ragino pagalvoti, koks trapus žmogaus gyvenimas, taip pat susimąstyti, kaip reikia gyventi, kad išėjus amžinybėn liktų žmogaus pėdsakai, asmenybės šviesa. D. Tarailienė linkėjo, kad uždegtos žvakės šviesa sujungtų žiūrovus su spektaklio personažais – moterimis, kurios keliaudamos per istorijos vingius sukaupė daug patirties ir minčių.
Spektaklyje parodyti dešimties garsių, Lietuvos istorijai svarbių moterų paveikslai: nuo karalienės Barboros Radvilaitės ir Adomo Mickevičiaus kunigaikštytės Gražinos iki Emilijos Pliaterytės, nuo Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos iki Ievos Simonaitytės, nuo Salomėjos Nėries ir Marijos Gimbutienės iki Loretos Asanavičiūtės. Ir galiausiai – iki pačios Lietuvos...
Po spektaklio kraštiečiai ir I. Končiaus gimtinės svečiai susėdo prie žemaitiškais patiekalais nukrauto vaišių stalo, ragavo cibulynės ir kastinio, saldaus varškės sūrio. Tartasi dėl kito subuvimo šioje sodyboje – liepos 31 dieną sukaks 125-osios profesoriaus gimimo metinės.
