Įvertintas medžio drožėjo K. Striaupos talentas

UNESCO globojamas paveldas
Medžio drožyba yra gyvybinga, iš kartos į kartą perduodama liaudies meno tradicija. Tradicinių lietuviškų kryžių drožyba 2001 metais buvo įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.
Gruodžio 4 dieną Vilniuje, Pilies galerijoje, vyko II Lietuvos medžio drožėjų kūrinių parodos-konkurso „Šventieji ir piligrimai“ uždarymo renginys ir nugalėtojų apdovanojimas. Parodoje dalyvavo 22 Lietuvos medžio drožėjai, eksponuotos 42 šventųjų ir piligrimų skulptūrėlės.
Konkurso nugalėtoju tapo ukmergiškis Valentas Butkus, antrąją vietą užėmė Kazys Striaupa iš Plungės rajono, trečiąją – Vitas Vasiliauskas iš Kybartų.
„Šventieji ir piligrimai“
Pirmas konkursas „Šventieji ir piligrimai“ buvo surengtas Vilniuje 2009 metais. Tuomet pirmąją vietą užėmė medžio drožėjas iš Telšių rajono P. Dužinskas.
Parodos organizatorius Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas teigė: „Medžio drožėjų kūryba Lietuvoje dažniausiai eksponuojama įvairių rajonų miestuose ir miesteliuose. Šia paroda siekiama, kad liaudies meistrų kūryba būtų atrasta ir įvertinta Lietuvos sostinėje – Vilniuje. Parodos tema pasirinkta neatsitiktinai. Šventieji – dažniausia liaudies menininkų drožinių tema. Šiandieniniame pasaulyje vis dažniau naudojame nesiblaškančio ir neklaidžiojančio, aiškų gyvenimo kelią ir tikslą turinčio piligrimo simbolį.“
Šiemet liaudies meistrai eksponavo 22 įvairias šventųjų skulptūrėles. Populiariausi šventieji – Rokas, Kazimieras, Florijonas, Jurgis. Ypač dažnas Lietuvos medžio drožėjų kūriniuose ir rūpintojėlio vaizdinys. Kristus čia vaizduojamas sėdintis, vienas, dešine ranka parėmęs galvą, apsirengęs ilgu raudonu drabužiu arba tik su per klubus perjuostu apsiaustu. Jo galvą visada vainikuoja erškėčių vainikas. Susimąsčiusiu žvilgsniu rūpintojėlis dažniausiai žvelgdavo iš pakelės koplytėlių.
Nerimstantis kruopštusis K. Striaupa
Kitais metais kovą garbingą 80-metį švęsiantis tautodailininkas K. Striaupa rimčiau drožti ėmė tik išėjęs į pensiją. Iki tol, kaip pats sakė, nelabai laiko turėjo, nes dirbo kolūkyje vairuotoju. Drožti medžio skulptūras jis pradėjo 1993 metais.
K. Striaupa drožia ir šventuosius, Kristaus gyvenimo ir mirties scenas, ir Užgavėnių kaukes, ir „medinukus“ kaimo gyvenimo ir kitomis linksmomis temomis. Įvaldyti drožybos įrankius niekur nesimokė. Meistras ne vienam yra sakęs, kad pradedant darbą nieko daug ir nereikia – tik didelio noro, pasiryžimo.
Ir rimtai pakalbėti, ir pajuokauti mėgstančiam žemaičiui idėjų drožybai nepritrūksta. Kai tik ką nors pradeda drožti, tuoj į jo galvą mintys jau apie kitą darbą lenda...
Pirmoji autorinė K. Striaupos kūrybos paroda įvyko 1995 metų vasario 27–kovo 18 dienomis Žemaitijos nacionalinio parko Informacijos centre Plateliuose. Jo darbai ne kartą buvo eksponuoti ir Plungės kultūros namuose.
Pasipuošė ir „Aukso vainiku“
Nuo 2000-ųjų K. Striaupa yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2001 metais jis dalyvavo 8-ojoje respublikinėje medžio drožėjų parodoje-konkurse, prakartėlių parodoje-konkurse Rokiškio muziejuje, čia laimėjo pirmąją vietą. Prieš tai tautodailininkas lankytojams atvėrė savo pastatytos klėtelės, kurioje eksponuojami drožiniai, duris.
K. Striaupos darbų yra įsigijusi Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, daug jų sukaupta pas privačius asmenis.
2006 metais dovainiškis tapo respublikinio konkurso „Aukso vainikas“ laureatu. Tai buvo labai aukštas jo kūrybos įvertinimas, tačiau menininkas neužmigo ant laurų, o toliau kūrė, dalyvavo įvairiuose konkursuose ir parodose.
Šių metų spalio mėnesį Mažeikiuose vyko Telšių apskrities tautodailininkų kūrybos atranka į respublikinį konkursą „Aukso vainikas 2011“. Išlaukęs penkerius metus (pagal konkurso nuostatus antrą kartą į nominaciją pretenduoti galima tik po tokio laiko tarpo), K. Striaupa vėl dalyvavo atrankoje.
Talentingo menininko darbai neliko nepastebėti. Komisija, įvertinusi 33 šiemet eksponuojamus vaizduojamosios, taikomosios dailės ir kryždirbystės darbus, į respublikinį konkursą, kuris vyks Jurbarko krašto muziejuje, vėl delegavo K. Striaupą ir kalvį iš Mažeikių Virgilijų Mikuckį.