Kar­tu nu­gy­ven­ta 50 dai­nin­gų me­tų!

Juos su­ve­dė dai­na­vi­mas

Dar bū­da­mas jau­nas, Aloy­zas sva­jo­jo gy­ve­ni­mą sie­ti su mu­zi­ka. Bai­gė Klai­pė­dos mu­zi­kos mo­kyk­lą, o vė­liau ir Vil­niaus mu­zi­kos kon­ser­va­to­ri­ją. Įgi­jęs cho­ri­nio di­ri­ga­vi­mo spe­cia­ly­bę, vy­riš­kis įkū­rė Kre­tin­gos vai­kų mu­zi­kos mo­kyk­lą, bu­vo jos di­rek­to­rius. Vy­riš­kio gy­ve­ni­mas ne­le­pi­no: su pir­mą­ja žmo­na su­si­lau­kė duk­ters, ta­čiau jau­nas li­ko naš­liu.
Bi­ru­tė bai­gė Šiau­lių pe­da­go­gi­kos ins­ti­tu­tą ir grį­žo į Kre­tin­gą, mat ten jau bu­vo per­si­kraus­tę jos tė­ve­liai. Mu­zi­ką mo­te­ris mė­go, vi­sa jos šei­my­na bu­vo bal­sin­ga ir tu­rė­jo ge­rą klau­są, to­dėl Bi­ru­tė pra­dė­jo dai­nuo­ti Kre­tin­gos cho­re.
Nors abu se­no­liai ki­lę iš skir­tin­gų ra­jo­nų - Aloy­zas Meš­kaus­kas ki­lęs iš Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Nor­gal­vių kai­mo, o Bi­ru­tė gi­mu­si Skuo­do ra­jo­ne - gy­ve­ni­mas juos su­ve­dė Kre­tin­go­je. Li­ki­mas lė­mė, kad pra­dė­ję dai­nuo­ti vie­na­me Kre­tin­gos cho­re jau­nuo­liai vie­nas ki­tu su­si­ža­vė­jo. „Mū­sų bal­sai tik­rai de­rė­jo, mu­du bu­vo­me pui­kus due­tas", - pa­sa­ko­jo A. Meš­kaus­kas. Kai po­ra pra­dė­jo drau­gau­ti, Bi­ru­tei bu­vo tik 20 me­tų, Aloy­zui - 27.
Kaip pa­tys Meš­kaus­kai pa­me­na, juos su­ve­dė ypa­tin­gas Die­vo siųs­tas ženk­las: že­mai­čių fes­ti­va­lio me­tu po­re­lė ieš­ko­jo pa­par­čio žie­do, o vie­toj jo ra­do gra­fai­tės Zigf­ri­dos šu­kas. Le­gen­da pa­sa­ko­ja, kad jos my­li­muo­sius su­jun­gia. To­dėl, il­gai ne­lau­kę, po mė­ne­sį tru­ku­sios drau­gys­tės įsi­my­lė­jė­liai su­mai­nė auk­so žie­dus.

Ves­tu­vės vy­ko... nak­tį

1959 rugp­jū­čio 8 die­ną Kre­tin­gos baž­ny­čio­je Aloy­zas ir Bi­ru­tė priė­mė san­tuo­kos sak­ra­men­to įšven­ti­ni­mą. „Lyg šian­dien at­si­me­nu, kaip mu­du su bū­si­mą­ja žmo­na ruo­šė­mės ves­tu­vėms. Ka­dan­gi abu dir­bo­me Švie­ti­mo įstai­go­je, o tuo lai­ko­tar­piu so­vie­ti­nė­je Lie­tu­vo­je bu­vo drau­džia­ma tuok­tis baž­ny­čio­je, tai gud­ra­vo­me. Iš pra­džių su­si­ra­šė­me met­ri­ka­ci­jos biu­re. Ta­čiau abu bu­vo­me ka­ta­li­kai ir no­rė­jo­me, kad mū­sų san­tuo­ką pa­lai­min­tų krikš­čio­niš­kai, to­dėl slap­čia su­si­ta­rė­me su vie­ti­niu ku­ni­gu, kad leis­tų priim­ti San­tuo­kos sak­ra­men­tą", - pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si Aloy­zas.
Prieš 50 me­tų, rugp­jū­čio 8-to­sios nak­tį, slap­čio­mis, kad nie­kas ne­­ma­ty­tų, jau­nie­ji nu­sku­bė­jo į baž­ny­čią. „Ne­bu­vo nei bal­tos su­kne­lės, nei nuo­ta­kos nuo­me­to, nei di­de­lės pa­ly­dos. Pės­čio­mis, ty­liai, kar­tu su sa­vo tė­ve­liais nuė­jo­me į baž­ny­čią ir su­si­tuo­kė­me", - pa­sa­ko­jo B. Meš­kaus­kie­nė. Ki­tą die­ną su­si­rin­kę sve­čiai, gi­mi­nės, ar­ti­mie­ji ir drau­gai svei­ki­no jau­nuo­sius, su­jun­gu­sius gy­ve­ni­mą. Kaip pa­tys pa­sa­ko­jo, šven­tė bu­vo neiš­kil­min­ga: ra­miai pa­sė­dė­jo prie kuk­laus vai­šių sta­lo, jau­na­ve­džiai pa­tys dai­na­vo, gro­jo.

Mu­zi­ka bu­vo jų gy­ve­ni­mas

Tre­jus me­tus dir­bę Kre­tin­gos mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, Meš­kaus­kai bu­vo iš­siųs­ti į Tel­šių mies­tą. Te­nai Aloy­zas dir­bo Tel­šių vai­kų mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­riu­mi, o Bi­ru­tė - švie­ti­mo sky­riu­je. Pa­sak A. Meš­kaus­ko, 9 me­tai, pra­leis­ti Tel­šiuo­se, bu­vo pa­tys kū­ry­bin­giau­si ir ge­riau­si, mat dau­giau­sia kar­tu su žmo­na kon­cer­ta­vo, va­ži­nė­jo po už­sie­nį. „Kol dir­bau mu­zi­kos mo­kyk­lo­se, ne­su pra­lei­dęs nei vie­nos Dai­nų šven­tės", - kal­bė­jo A. Meš­kaus­kas.
Po de­vy­ne­rių me­tų Aloy­zas kar­tu su šei­ma at­vy­ko į Plun­gę, kur dir­bo Plun­gės me­no mo­kyk­los di­rek­to­riu­mi. Čia Meš­kaus­kai su­lau­kė ir pen­si­jos.

Trys duk­te­rys - tė­vų pa­si­di­džia­vi­mas

Meš­kaus­kai su­si­lau­kė dvie­jų duk­te­rų - Gied­ros ir Vio­le­tos. Iš pir­mo­sios san­tuo­kos Aloy­zas dar tu­ri duk­te­rį Aud­ro­nę. Vi­sos jau užau­gu­sios, tu­ri sa­vo šei­mas.
Bi­ru­tei ir Aloy­zui vai­kai - tik­ras pa­si­di­džia­vi­mas. „Vi­sos duk­ros sie­kė moks­lų. Aud­ro­nė įkū­rė spe­cia­lų ast­ro­mi­ne­ra­lo­gi­jos cent­rą, iš­lei­do ne vie­ną moks­li­nę kny­gą. Gied­ra ir Vio­le­ta pa­se­kė mū­sų pė­do­mis: abi gy­ve­ni­mą su­sie­jo su mu­zi­ka. Gied­ra dir­ba Kau­no mu­zi­kos mo­kyk­lo­je smui­ki­nin­ke, o Vio­le­ta - Rie­ta­vo me­no mo­kyk­lo­je mu­zi­kos is­to­ri­jos mo­ky­to­ja. Di­džiuo­ja­mės ir sa­vo anū­kais, ku­rie taip pat se­ka mu­zi­kos pė­do­mis", - pa­sa­ko­jo A. Meš­kaus­kas.

Gim­ti­nė­je at­šoks auk­si­nes ves­tu­ves

1995 me­tais Meš­kaus­kai per­si­kė­lė į Rie­ta­vą. Pa­sak Aloy­zo, čia jis gi­mė, čia užau­go, čia jo tė­vai pa­lai­do­ti, to­dėl kar­tu su žmo­na nu­spren­dė li­ku­sį gy­ve­ni­mą nu­gy­ven­ti ra­mia­me mies­te­ly­je.
Šie­met, rugp­jū­čio 8 die­ną, Rie­ta­vo Šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čio­je Meš­kaus­kai iš nau­jo ap­si­mai­nys auk­so žie­dais. Auk­si­nė­se ves­tu­vė­se da­ly­vaus 32 ar­ti­miau­si gi­mi­nai­čiai. Po baž­ny­čio­je įvyk­sian­čios ce­re­mo­ni­jos vi­si sve­čiai šven­tę pra­tęs ka­vi­nė­je „Al­fa".
Lin­ki­me, kad auk­si­nės ves­tu­vės pa­lik­tų neiš­dil­do­mą įspū­dį ir gra­žius pri­si­mi­ni­mus Jū­sų šir­dy­se...