Oginskių istorija pristatyta Varšuvos Karališkojoje pilyje
Karališkoji pilis Varšuvoje, siekdama prisidėti prie Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo sklaidos, organizavo daugiau nei metus truksiantį viešų paskaitų ciklą, skirtą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o taip pat Lietuvos valstybės nuo Krėvos unijos iki XX a. kultūrai ir istorijai pristatyti. Šis paskaitų ciklas buvo pavadintas „Lietuviai ir lenkai - bendros istorijos paveldėtojai. Pamėginkime geriau suvokti".
Programos kūrėjai iškėlė tikslą supažindinti kuo platesnį Lenkijos visuomenės ratą su Lietuvos kultūra ir istorija, kviečiant skaityti paskaitas tiek lietuvių, tiek lenkų tyrinėtojus. Šių metų gegužės mėnesį Karaliaus ir Abiejų Tautų Respublikos pilimi vadinamame muziejuje startavusį paskaitų ciklą sudarys dvidešimt aštuonios temos, kurias nagrinės istorikai, kultūrologai, menotyrininkai ir literatūrologai iš Yale (JAV), Vilniaus, Vilniaus pedagoginio, Vytauto Didžiojo, M. Romerio universitetų, Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus dailės akademijos. Lietuvai taip pat atstovaus restauratoriai ir muziejininkai iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos, A. Mickevičiaus namų Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Žemaičių dailės muziejaus. Apie savo požiūrį ir tyrinėjimus Lietuvos tema kalbės lenkų mokslininkai iš Varšuvos, Baltstogės universitetų, Lenkijos mokslų akademijos.
Liepos 22 d. Karališkojoje pilyje Varšuvoje paskaitą „Oginskių giminės metamorfozės: nuo stačiatikybės apologijos iki lietuvių kultūros pagrindų kūrimo" skaitė Žemaičių dailės muziejaus darbuotoja, istorikė Jolanta Skurdauskienė. Joje buvo pasakojama, kaip vyko rusėniškos kilmės didikų Oginskių tapatybės kaita 400 metų laikotarpyje, apžvelgiama, kokie jos momentai šiandien yra svarbūs lietuvių, baltarusių ir lenkų atminties istorijoje.


