„Plungės Jonis“ įteikė šeimininkams raktą į Šaltojo karo muziejų

Projekto „Šaltojo karo muziejaus ir jo aplinkos infrastruktūros įrengimo, statybos, ekspozicijų įrengimo ir montavimo darbai“ vertė (su PVM) – 6 420 109 Lt. Projekto administratorė – Nijolė Norvaišienė. Didžioji dalis (5,4 mln. Lt) pinigų skirta iš Europos Sąjungos fondų. Darbus, pasitelkusi subrangovus, atliko UAB „Plungės Jonis“. Dvejų metų sutartis buvo pasirašyta 2009 m. rugsėjo 21 d.
Apžvelgiant pagrindinius darbus, kurių iki komisijos buvo padaryta už 5,7 mln. Lt, būtų galima paminėti šiuos: administracijos pastato, kuriame bus ir lankytojų centras, statyba su vaizdo stebėjimo sistemos įrengimu; įrangos fragmentų restauravimas (metalinių konstrukcijų atnaujinimas, keraminių plytelių dangos įrengimas); ekspozicijos įkūrimas dviem etapais (baldų montavimas, fotoekspozicija, vaizdo technika, ekspozicijos garso takelių, vaizdo projekcijų ir videofilmo sukūrimas, vaizdo technika, maketų įrengimas, grindų įrengimas, grūdinto stiklo pertvaros, sanavimo ir konservavimo darbai).
Be viso to, atlikti lauko inžinerinių tinklų įrengimo (nuotekos ir gręžiniai, naftos gaudyklės įrengimas, vandens pašalinimas iš šachtų, lauko elektros darbai), statinio rekonstravimo ir muziejaus įrengimo (pakeistos durys, sutvarkyti laiptai, atliktas vidaus patalpų ir raketų šachtų kupolų (keturių) remontas, įrengta apžvalgos aikštelė, sutvarkyta vėdinimo sistema, sumontuota drėgmės surinkimo įranga, sutvarkyta elektros instaliacija viduje), sklypo sutvarkymo (automobilių stovėjimo aikštelės ir vartų įrengimas, teritorijos aptvėrimas ir sutvarkymas, kelio iš gelžbetoninių plokščių įrengimas) darbai.
Iš raketų bazės patalpų buvo utilizuota 0,77 kub. m fenoliu užteršto gelžbetonio, o iš bazės teritorijos – 120 kub. m užteršto grunto.
Statybos darbams vadovavo Židrūnas Gelumbickis, meistro pareigas ėjo Pranas Žilinskis, statybos darbus prižiūrėjo techninis prižiūrėtojas Marius Račkaitis iš UAB „Statybos strategija“.
Valstybinė komisija, kuriai vadovavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Telšių skyriaus vyr. specialistas Antanas Gelumbickis, objekto apžiūrą pradėjo nuo administracijos pastato, vėliau leidosi į sutvarkytą požemį, apžiūrėjo teritoriją, išklausė rangovų, projektuotojų ir įvairių specialistų pasisakymus, po ko buvo padėti reikalingi parašai.
Prieš žengiant į militarizmo muziejaus teritoriją, visus prie vartų sukvietęs UAB „Plungės Jonis“ valdybos pirmininkas Jonas Varkalys išsitraukė didžiulį raktą ir, patikinęs, kad objektui suteikta mažiausiai penkerių metų garantija, įteikė jį šeimininkams – Žemaitijos nacionaliniam parkui, tiksliau – direktoriui Giedriui Norvaišui. Šis džiaugėsi galėdamas atverti vartus ir sakė net neabejojąs, kad tai bus antras objektas po M. Oginskio rūmų. „Kol kas darbai dar vyksta, ekspozicija tobulinama, tad rimtesnį pristatymą visuomenei planuojame pavasarį“, – sakė G. Norvaišas.
Komisijai ir svečiams nusileidus į požemį, gido pareigų ėmėsi karo paveldo specialistas Vladimiras Orlovas. Jis pateikė daug įdomios informacijos apie čia veikusią raketų bazę, supažindino su patalpų paskirtimi, įrenginiais ir kt.
Pagrindinėje raketų valdymo pultų patalpoje įrengta ekspozicija atkartoja anų laikų įrangos dizainą, iš ekranų sklinda to meto vaizdai ir garsai. Pateikiama nemažai informacijos apie šaltojo karo istoriją, eksponuojami ginklai, sviediniai, žemėlapiai. Beje, yra ir JAV žvalgybos nuotrauka, kurioje matyti ši bazė.
Daug ir įdomiai V. Orlovas pasakojo užėjus ir į kitas patalpas: apie ginkluotės valdymo sistemą, ano meto inžinerinę įrangą, galingą šildymo ir vėdinimo sistemą, koordinacijų apskaičiavimo patalpą, balistines raketas, milžiniškus elektros generatorius, didžiules degalų saugyklas ir kt. „Buvo apskaičiuota, kad, priešui panaudojus branduolinę ginkluotę, kompleksas galėjo veikti iki dviejų savaičių – užteko elektros, maisto, deguonies“, – sakė specialistas.
Šachta, kurioje buvo balistinė raketa, taip pat labai įspūdinga. Jos gylis – 20 metrų, dar keli metrai yra iki gaubto (kupolo) viršaus. Tvarkydami šachtą, „Plungės Jonio“ vyrai net pastolius pasistatyti užtruko bene keturias dienas. V. Orlovas pasakojo, jog Plokštinėje dislokuotos raketos buvo 23 metrų aukščio, jų branduolinės galvutės – 2 megatonų (ant Hirosimos ir Nagasakio buvo numestos bombos su 50 kilotonų branduolinėmis galvutėmis). Tokiai sprogus, nuo sprogimo epicentro gyvybės būtų nelikę 25 kilometrų spinduliu, kiti žmonės būtų mirę dėl radioaktyvaus užterštumo. Apie tai, kas vieną dieną galėjo nutikti, sukurtas netgi filmukas – jis bus rodomas turistams.
Ši raketų bazė buvo pirmoji kovinė Tarybų Sąjungos „Dvina“ tipo požeminė balistinių vidutinio nuotolio raketų bazė, kurią sudarė keturi gelžbetoniniai raketų paleidimo įrenginiai – šachtos, uždengtos virš žemės iškilusiais, bėgiais nuslenkančiais kupolais. Ji buvo pradėta statyti 1962 metais ir baigta per aštuonis mėnesius. Dėl didelio slaptumo kastuvais darbavosi 10 000 kareivių. Bazę juosė šešių eilių tvora, kuria tekėjo elektros srovė.
Kai 1978 metais JAV žvalgyba sužinojo apie bazės vietą, ji buvo likviduota, o raketos išvežtos. Nepriklausomos Lietuvos laikais metalų vagys bazę nusiaubė. Nacionalinio parko direkcijos dėka kompleksas buvo pradėtas saugoti ir dabar čia įrengtas militarizmo muziejus.
Iš keturių buvusių šachtų tik viena įrengta lankytojams, turistinį maršrutą žymi nubrėžtos linijos. Vienu metu čia planuojama įleisti 15 žmonių grupę su gidu.