Plungės dvaro rūmų stogas pasipuoš naujomis skulptūrinėmis kompozicijomis

Plungės dvaro rūmai pastatyti centrinėje, vaizdingiausioje parko dalyje, ant dalinai supiltos kalvos. Architekto Karlo Lorenzo suprojektuotas dvaro ansamblis priklauso istorizmo epochai. Jame jungiasi neorenesanso ir neogotikos stiliai. Neorenesansiniai kunigaikščio Mykolo Oginskio Plungės rūmai yra vienas ryškiausių itališkos krypties sudėtingos kompozicijos statinių Lietuvoje. Pastatas turi du aukštus ir pusės aukšto cokolį. Jo tūriui dinamikos suteikia tai, kad rūmų ilgieji fasadai kompozicijos požiūriu paįvairinti abiejose pusėse kyšančiais simetriškais rizalitais, iškylančiais virš pagrindinio karnizo. Pats iškiliausias ir išraiškingiausias yra vidurinysis rizalitas, suskaidytas skirtingomis angomis ir užbaigtas aukštu atiku.
Išlikę architekto K. Lorenzo brėžiniai rodo, kad XIX a. pabaigoje, statant rūmus, projektas buvo pakoreguotas. Pirminiame projekte šoniniai rūmų rizalitai užsibaigė pusapskričiais kupolais su nedideliais žibintais ties viduriu. Šių kupolų buvo atsisakyta, o jie pakeisti baliustrada su iš balto akmens iškaltomis skulptūromis.
Šiuo metu rūmų pastato stogą puošia 19 akademine maniera lipdytų skulptūrų, kurios yra armuotos metaline armatūra ir atlietos iš betono. Visuose pastato stogo šonuose yra po keturias skulptūras, o pietinio fasado centre – trijų skulptūrų kompozicija. Šoninės skulptūros kartojasi – jos yra penkių modelių, tai moterys: su lyra; fleita; vaisių pintine ant galvos; su vaisių pintine rankose; o taip pat moterys su prie kojų priglausta arfa ir pergamentu rankose. Pokaryje buvo atstatyta ir pietinio fasado skulptūrinė kompozicija, sudaryta iš trijų figūrų. Apie 1963 m. stogo skulptūras restauravo žymus lietuvių skulptorius Juozas Mikėnas, o 1982 m. – restauratoriai: J. Zaluckaja, A. Karvelytė, D. Kazlauskienė, K. Neniškis, R. Umbrasas ir A. Šopaga.
Kas kartą, vykdant restauracijos darbus, buvo stengiamasi atkurti rūmų fasadus taip, kad jie būtų kuo panašesni į buvusius M. Oginskio laikais. Tačiau ne visada tam pakakdavo dokumentinės bei ikonografinės medžiagos, atsirasdavo kitų kliūčių.
Ikonografinė medžiaga liudija, kad šiaurinio fasado centrinis rizalitas ties viduriu taip pat turėjo skulptūrinę kompoziciją. Alegorinę skulptūrinę kompoziciją sudarė centre stovinti sparnuota figūra, ištiestose į priekį rankose laikanti vainiką, o prie jos šonų buvo prigludusios dar dvi figūros. Atliekant rūmų restauracijos darbus, nei septintąjį, nei devintąjį XX a. dešimtmetį nebuvo ryžtasi jos atkurti. Toks sprendimas paaiškinamas tuo, kad būtų tekę atkurti ir Oginskių herbą, kurį, kaip manoma, laikė minėtos šoninės kompozicijos figūros.
Pietinio fasado centrinį rizalitą vainikavusi skulptūrinė kompozicija pereitame amžiuje restauratorių buvo atkurta pagal senose rūmų fotografijose įžiūrimą trijų figūrų siluetą: centre buvo pavaizduota moteris su tunika, stovinti tarp dviejų šonuose klūpančių moterų figūrų. Nors fotografijose kompozicijos detalių nesimatė, jos buvo sukurtos pagal analogiją ir antikinės skulptūros tradicijas.
Informacija apie Plungės dvaro rūmų stogo skulptūras pasipildė 1986-1997 m. Lenkijoje pasirodžius Romano Aftanazy sudarytiems senųjų rezidencijų žinynams. Viename iš jų pateikiami amžininkų prisiminimai ir apie Plungės dvarą. Juose sakoma, kad pietinio Oginskių rūmų fasado centrinį rizalitą puošė iš akmens iškalta alegorinė skulptūra su Žemaitijos herbu.
Architektų ir paveldo specialistų nuomone, šiandien pakanka informacijos, kad rūmų pietinio ir šiaurinio fasado stogo skulptūrines kompozicijas vėl būtų galima sukurti ir papildyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvusiomis detalėmis. Numatoma, kad dar iki šio rudens rūmų stogas pasipuoš klaipėdiečio skulptoriaus Sergėjaus Plotnikovo sukurta šiaurinio fasado kompozicija su Oginskių giminės herbu, o pietinėje pusėje esančią kompoziciją netrukus bus galima papildyti Žemaitijos herbu.