Prisiminti senieji lietuvių amatai
Pabandyti nusimegzti dailias riešines ir šiltas pirštines, sužinoti, ar turi kantrybės iki smulkmenų iškarpyti popieriaus skiautelę, ar nepabijoti sėsti prie audimo staklių – visa tai padaryti siūlė praėjusią savaitę Plungės rajono savivaldybės vietos veiklos grupė (VVG). Ji surengė praktinę-metodinę konferenciją, kurios metu ne tik kvietė prisiminti senuosius lietuvių amatus, bet ir suteikė galimybę juos išbandyti visiems dalyviams. Dvi dienas trukusiame renginyje netrūko ir įdomių paskaitų, ir praktinių užsiėmimų.
Kadangi konferencijos „Amatai Plungės rajone (tradicija, dabartis ir perspektyvos)“ tikslas buvo skleisti bendruomenėms senųjų lietuvių amatų ir tautodailės idėjas, ją pradėjo garbingo amžiaus Milašaičių bendruomenės narė Danutė Narkienė, kuriai senieji amatai dar nėra kokia nors naujovė. Tiesa, Danutė nedemonstravo, kaip reikia megzti ar austi, o pasiūlė visiems pasiklausyti jos dainuojamų romansų pritariant armonikai. Įsibėgėjus konferencijai ir trankesnę polkutę neatsisakė pagroti.
Dar prieš pradedant konferenciją, visus jos dalyvius sveikino Plungės VVG biuro vadovė Giedrė Kazakevičienė. Ji trumpai pristatė biuro veiklą, informavo, kad praktinė konferencija surengta įgyvendinant projektą „Bendruomeninės veiklos skatinimas per senųjų amatų ir tautodailės rinkodarinių priemonių plėtrą ir sklaidą Plungės rajono VVG teritorijoje“. Projekto įgyvendinimo planuose – ne tik ši konferencija. Taip pat ketinama atlikti tyrimą apie senuosius amatus Plungės rajone, išleisti informacinę-metodinę medžiagą apie tai ir kt. Konferencijos dalyvius sveikino ir projekto vadovė Aldona Kuprelytė. Į susirinkusiuosius kreipėsi merė Elvyra Lapukienė. Savivaldybės vadovė sakė, kad jai pačiai patinka megzti, dar prisimena ir kaip mama ausdavusi. Pasak merės, svarbu yra prisiminti ir atgaivinti senuosius lietuvių amatus, nes tai – mūsų tradicijos, todėl jai ypač smagu matyti, kad į konferenciją susirinko įvairaus amžiaus žmonių.
Praktinė konferencija „Amatai Plungės rajone (tradicija, dabartis ir perspektyvos)“ prasidėjo nuo pranešimo „Tradiciniai žemaičių amatai“. Įdomios ir naudingos paskaitos būta. Dalyviai sužinojo, kad amatų mokyklos pradėjo kurtis XX amžiaus antroje pusėje, išgirdo, kaip seniau Žemaitijoje buvo statomos trobos, kokie išskirtiniai ir tik šiam regionui yra būdingi statybų elementai, kaimo sodybos pastatų išdėstymas, jos puošybos akcentai ir kt. Kitą dieną kalbėta apie amatus Plungės rajone, priminta, kad ir dabar žmonės gali lankytis Plungės kultūros centre veikiančiame audimo klube, o kitais metais amatų centras duris atvers Plateliuose.
Konferencijoje teorija suderinta su praktika. Kiekvienas jos dalyvis turėjo progą išbandyti šiais laikais primirštus lietuvių tradicinius amatus. Senieji žmonės turbūt mena, kai moterys anksčiau vietoj užuolaidų langus puošdavo karpiniais. Pabandyti sukurti kažką gražaus iš popieriaus skiautelės buvo kviečiami ir atėjusieji į konferenciją. Karpinių meno žmones mokė Nijolė Daučiūnaitė. Su mezgimo subtilybėmis supažindino Dainora Gedvilienė ir Dalia Jakštienė. Moterys parodė, kaip reikia pasidaryti šiuo metu vėl populiarias tapusias riešines, o artėjant žiemai – ir šiltas, įvairiais raštais margintas pirštines. Nepraleista progos pasiūlyti atsisėsti prie audimo staklių: apsilankyta Plungės kultūros centre esančiame audimo klube.
Užsiėmimai konferencijos dalyviams neprailgo, paliko įspūdį. Diskusijose netgi užsiminta apie galimybę susipažinti ir išmokti kitokių amatų: žvakių liejimo, vilnos vėlimo ir kt. Konferencijos organizatoriai pažadėjo, kad ateityje nepamirš inicijuoti panašių projektų.
